Trečiadienio rytą buvusiame „Planetos“ kino teatre įsikūręs turgus dūzgė kaip bičių avilys. Tačiau plūstančios žmonių minios ne visuomet kelia džiaugsmo prekiautojams. Kai kurie iš apsilankančiųjų prekyvietėje tik apsimeta pirkėjais.
Ilgapirščiai šioje ir kitose turgavietėse jaučiasi drąsiau nei prekybos centruose, nes jose nėra vaizdo kamerų, apsaugininkų, kurie visais atvejais apie vagystes parduotuvėse praneša teisėsaugai. Turgaus prekeiviai patys eina ir tvarkdarių, ir policininkų pareigas, dažnas jų laiko net lazdą vagims atbaidyti.
Doresni – net benamiai
„Vytis sprunkančius vagišius mums tenka gana dažnai – po kelis kartus per savaitę. Keturi iš penkių nutveriamų už rankos graibštukų – gražiai apsirengę pensinio amžiaus žmonės“, – „Laikinajai sostinei“ pasakojo buvusios „Planetos“ patalpose rūkytais mėsos gaminiais prekiaujančios Inga B. ir Jurgita R. Prieš šešerius metus čia turgavietę įrengė bendrovė „Miesto turgus“.
„Benamiai, vietos girtuokliai – ne tokie pavojingi. Jie nevagia, o atvirai paprašo nedidelės pinigų sumos ar maisto. Labiausiai reikia saugotis tariamų 60–70 metų klientų, kurie iš pažiūros atrodo visiškai padorūs“, – kolegėms antrino pardavėja Gražina Zenkevičienė.
Dešrelėmis ir kumpiais nukloti šių moterų prekystaliai yra prie pat durų. Smulkūs nusikaltėliai, slapčia įsimetę į maišus šių produktų, mėgina nepastebėti išsliūkinti į lauką.
Vagišiai dažniausiai vaizduoja, jog domisi prekėmis, prikausto prie jų savo žvilgsnį. Sulaukę momento, kai pardavėja nusisuka, jie čiumpa produktus ir lyg niekur nueina – esą nusprendė nieko nepirkti.
Kartais vyresnio amžiaus ilgapirščiai atrodo itin solidžiai, vilki kostiumus, pasiūtus iš aukštos kokybės medžiagų.
Vagis domina ne tik mėsa
Neretai vagys bando pasislėpti už sąžiningų klientų nugarų – prie prekystalio susidarius didesnei eilei, nusikaltimą sunkiau pastebėti.
Kai kurie žmonės iš tikrųjų kažką nusiperka, bet prieš tai stovėdami eilėje dalį produktų pasisavina.
Nuo vagių kenčia ne tik mėsos, bet ir konditerijos gaminių, daržovių, vaisių prekeiviai, dirbantys buvusioje „Planetoje“.
„Tik spėji nusisukti, žiūrėk, jau trūksta agurkų, ridikų ryšulėlio“, – prisiminė pardavėja Žana Kučkaitė.
Nutverti surengia spektaklius
Nutverti už rankos ilgapirščiai niekada neprisipažįsta – jie tvirtina sumokėję pinigus ir kaltina prekybininkus užmaršumu, vaizduoja įžeistus iki širdies gelmių.
Arba apsimeta, jog pamiršo sumokėti už prekę.
„Įvairiose turgavietėse dirbu jau 45 metus. Dar nė vienas pagautas vagis nėra manęs atsiprašęs. Paskutinį kartą pagavau pagyvenusį vyrą, išnešusį kone pusės metro ilgio dešrą. Jis nuėjo, tarsi nieko nebūtų atsitikę“, – nusikaltėlių įžūlumu stebėjosi D.Zenkevičienė.
Turgaus prekeiviai nelinkę kviesti policijos. Inga B. ir jos kolegės prisipažino turinčios net lazdų ir pagalių, kurie skirti vagims įbauginti, kad kitą kartą jiems nekiltų noras pasirodyti prie to paties prekystalio.
Anot D.Zenkevičienės, apsilankius policijoje, sugaištas laikas kainuotų brangiau nei pavogta dešra, be to, kol žala bus atlyginta, gali praslinkti ne vieni metai.
Į nusikaltimą stumia godulys
Kodėl iš pažiūros tikrai nealkstantys, solidžiai atrodantys žmonės užsiima paniekos vertais dalykais – vagystėmis?
„Dalis šių žmonių serga kleptomanija. Vienas turgaus vagių prisipažino, jog blogai jaučiasi, jei per dieną kažko neapšvarina. Kiti produktus savinasi iš godumo – galvoja, kad tokiu būdu sutaupys.
Pensijos pas mus nedidelės, bet iš bado juk nemirštame“, – tvirtino D.Zenkevičienė.
Dažnas ilgapirštis yra apimtas savotiško azarto: vieną kartą nepagavo, kitą – irgi, kodėl dar nepabandžius?
Kovoja savais metodais
„Miesto turgaus“ direktoriaus Raimondo Tarvydo tvirtinimu, bendrovei nėra iš ko samdyti saugos tarnybos ar įrengti vaizdo kamerų.
Buvusios „Planetos“ patalpas ir kiemą nuolat stebi du prižiūrėtojai, bet, sprendžiant iš prekybininkų pasakojimų, šios pajėgos – akivaizdžiai per menkos vagims pažaboti.
Maždaug kartą per mėnesį ilgapirščiams iškviečiama policija, keliamos baudžiamosios bylos, tačiau prekybininkai su vagimis dažniausiai tvarkosi savo priemonėmis – aprėkia, atima pasisavintas prekes, kartais pamojuoja lazdomis.
„Prekiautojai labai vieningi. Pastebėję įtartinus asmenis, jie iškart perspėja vieni kitus, padeda apsisaugoti“, – pasakojo R.Tarvydas.
Išnešė net maišą mėsos
Kitose miesto turgavietėse yra susiklosčiusi panaši situacija.
Žaliakalnio turgavietės senbuvė Lina ir dvi jos kolegės yra nutvėrusios ne vieną ilgapirštį, mėginusį nugvelbti lašinių paltį ar kumpio gabalą.
Nuo vieno prekystalio buvo dingęs didžiulis maišas žalios mėsos, nuo kito – stambus kumpis.
Tačiau Žaliakalnio prekiautojai, kaip ir buvusioje „Planetoje“, nėra linkę kviesti policijos.
„Pardavėjai yra susitelkę, atidžiai stebi aplinką, todėl vagims dažnai nepavyksta įvykdyti savo kėslų“, – „Laikinajai sostinei“ tvirtino Žaliakalnio turgavietės kontrolierius Arūnas Bartkus.
Šiame turguje, kaip ir „Planetoje“, nėra nei vaizdo kamerų, nei apsaugos darbuotojų.
Baugina antgamtinės romių moterų galios
Į pareigūnus dažniau kreipiasi turgaviečių klientai, nukentėję nuo kišenvagių.
Žaliakalnio turguje dažnai sukinėjasi puikiai žinomos dvi 40 ir 50 metų čigonės, nuolat tykančios ką nors pasisavinti. Išvydę jas prekeiviai saugosi patys ir garsiai perspėja klientus, kad jie būtų ypač budrūs.
Turgavietėje prie stoties čigonai yra sugalvoję gudrų triuką. Pardavėjui ar lankytojui trumpam padėjus piniginę ant prekystalio, romai uždeda ant jos savo piniginę, staigiai perdeda pinigus ir dingsta, nepalikę jokių įkalčių.
Net jei policija vagį sučiuptų su grynaisiais, būtų itin sunku įrodyti, kam iš tikrųjų tie banknotai priklauso.
Dalis Žaliakalnio prekeivių vengia atvirai konfliktuoti su čigonais, nes bijo užkalbėjimo. „Tikiu, kad jie turi antgamtinių galių. Dar užburs ar kitaip pakenks“, – aiškino pagyvenusi prekiautoja.
Prekeiviai į policiją kreipiasi itin retai
Egidijus Plauska
Kauno centro policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas
„Turgaus prekiautojai elgiasi neteisingai, nutylėdami vagysčių atvejus, paleisdami su įkalčiais ilgapirščius. Iš tiesų, jie itin retai kreipiasi į policiją.
Smulkiomis vagystėmis užsiimantys garbaus amžiaus žmonės įkliūva ir prekybos centruose, tačiau ten, kitaip nei turgavietėse, visuomet pranešama teisėsaugai.
Ilgapirščiai, net ir prispirti akivaizdžių įrodymų, atkakliai neigia savo kaltę – esą užsimiršę netyčia pasiėmė prekę. Tai rodo, kad jiems vis dėlto brangi reputacija – galbūt net artimieji nežino apie tokius savo tėvų ir senelių nešvarius pomėgius.
Iškėlus administracinę arba baudžiamąją bylą, nemalonūs faktai gali iškilti į viešumą, pasiekti giminaičių ausis. Todėl tikėtina, kad nuobaudos juos atbaidytų nuo tolesnių nusikaltimų, bijotų teismo, nes tai – tikrai nemalonūs procesai.
Nuo 2015 metų sausio 1 dienos už vagystę taikoma baudžiamoji atsakomybė, jei prekių vertė viršija 113 eurų. Jeigu pavogtų prekių vertė mažesnė, numatyta administracinė bauda nuo 86 iki 260 eurų arba administracinis areštas nuo 10 iki 30 parų.
Akivaizdu, kad turguje smulkūs vagišiai dažniausiai nepagrobia prekių, kurių kaina viršytų 113 eurų. Kai kurie iš jų greičiausiai žino, jog net ir pakartotinai nutverti išvengs baudžiamųjų bylų.“
