Su tokiomis mintimis ši valstybė gyvena jau antra savaitė. Nuo ginkluoto susirėmimo Užkarpatėje. Kruvina, bet ganėtinai banali Ukrainos kontekste, istorija Mukačevės mieste atnaujino egzistencinę – revoliucinę diskusiją.
Šioje valstybėje kontrabandininkai vis dar turi globėjus politikos elite. O kontrabandos kelių politinė – finansinė priežiūra padalyta konkrečiais kilometrais. Netoli sienos su Vengrija ir Slovakija susišaudę „Pravyj Sektor“ kovotojai apkaltino valdžią dangstant kontrabandininkų „stogus“. Tačiau neatmetama, jog dėl duoklės galėjo susigrumti kelios konkuruojančios grupuotės.
Kaip ten buvo iš tikrųjų šiandien nebeatrodo visų svarbiausia – diskusija, ir jau daug platesnio formato, persikėlė į Kijevą ir kaitina padėtį visoje šalyje.
Šį antradienį Maidane sušauktas „Pravyj sektor“ susirinkimas pareikalavo referendumo dėl pasitikėjimo valdžia, visiškos okupuotų teritorijų blokados ir oficialaus pripažinimo, jog Donbase vyksta karas, o ne Antiteroristinė operacija.
Radikalios, per revoliuciją iš dešiniųjų jėgų suformuotos, organizacijos lyderis, Aukščiausiosios Rados deputatas Dmytro Jarošas pranešė apie naują kovos etapą. Jo tikslus simbolizuos naujas pavadinimas. „Pravyj sektor“ ketina tapti Nacionaliniu išsivadavimo judėjimu ir reikalauja oficialaus pripažinimo.
Po tokių iki dantų ginkluotos ir Vyriausybei nepavaldžios organizacijos pareiškimų iškyla keletas klausimų.
1.Nuo ko turi išsivaduoti valstybė, vos prieš pusantrų metų išgyvenusi revoliuciją ir pradėjusi plataus masto permainas, kurias ir morališkai, ir finansiškai remia Vakarai. Ir tuo pat metu dar kariaujanti bei balansuojanti ties bankroto slenksčiu?
2.Ką darys naują etapą paskelbęs „Pravyj sektor, siekdamas savo tikslų? Ar vadovausis Rados priimtais įstatymais ar savais? Taip, kaip tai darė Mukačevės mieste?
Viena yra aišku. Organizacija neina į rinkimus. Nepaisant naujausios apklausos, kuri žada jiems nemenką gyventojų palaikymą. Tai reikštų, jog iš principo ji išlaikys tokią pat veiklą ir dabartinį veidą – gerai organizuota, narsi, ginkluota.
Ką gali, šie kaukėti vyrukai parodė Euromaidane. Tai, kad pavyko pasiekti pergalę prieš korumpuotą Viktoro Janukovičiaus režimą, – jų nuopelnas. Jų vaidmuo kovose dėl Donbaso taip pat neginčijamas.
Jų bijo. Apie juos sklando legendos. Jie daugeliui įkvepia viltį. Bet ne ką mažiau galvojančių, jog dešinieji nacionalistai yra reali grėsmė – gali tapti nevaldomi, kai patys pradės spręsti, kur slypi gėris, o kur – blogis.
„Dešinysis sektorius“ savo kritiką adresuoja prezidentui, Aukščiausiajai Radai ir vyriausybei. O esminis kaltinimas nėra labai originalus. Laisvai interpretuojant skambėtų taip: kovojome ne dėl to, ką dabar turime.
Dešinieji ultrapatriotai nemano, jog jų veiksmai gali destabilizuoti padėtį, jie laiko save teisingų permainų garantu. Bet Ukrainos gynybos ir saugumo tarybos sekretorius Aleksandras Turčinovas kalba kitaip.
Kaistanti padėtis palanki tiems, kas kelia tikslą – silpninti šalį skandinant ją vidaus rietenose, kam nepatinka Ukrainos pasirinkta kryptis. Neatmetame, kad šiame fronte gali atsirasti patriotais prisimetusių pagalbininkų iš Rytų.
Nė vienai civilizuotai valstybei nepriimtini jai nepavaldūs, privačiai finansuojami ginkluoti daliniai. Naujoji Ukraina bando spręsti šią problemą. Teoriškai „Dešinysis sektorius“ jau turėtų būti šalies karinių pajėgų dalimi.
Tačiau praktiškai taip neatsitiko. Ir šie, ir kiti privatūs ginkluoti būriai nepasiduoda – išlaikė savarankiškumą ir reikalauja oficialaus pripažinimo, nors niekas nesupranta, kas tai yra ir kaip turi būti įteisinta.
Tačiau prieš pradedant baisėtis ar bijoti, reikėtų prisiminti – Ukraina išgyvena savitą laiką. Vagims klestėti kurta valstybė bando laužyti sistemą, tačiau senojo raugo veikėjų pilna visur. Ir tarp politikos elito ir tarp visų sričių pareigūnų. Ir politika, ir valstybės tarnyba vis dar persipynusi su oligarchų pinigais ir interesais.
Tokioje situacijoje organizuotas patriotų judėjimas turi daugiau pliusų, nei sukuria potencialių grėsmių. Su sąlyga, jog valdžia pajėgi suvaldyti aštrias situacijas, kurių buvo ir dar ne viena bus.
Tai nepaneigia, jog Ukraina turės spręsti privačių ginkluotų batalionų klausimą. Bet dar ne šiandien, ir tikriausiai ne poryt.
Šiandien svarbiau kas kita. Dėl „Dešiniojo sektoriaus“ veiksmų padidėjusi įtampa yra skambutis prezidentui Petro Porošenkai – judėti reikia greičiau. Popieriuose rašoma nauja valstybės gyvenimo tvarka dar nepasiekė lūžio taško.
Komentaras skambėjo per Lietuvos radiją
