Bet deja situacija komplikuota žymiai labiau ir dabar įvykę susitarimai dar nereiškia, jog viskas išspręsta.
Pirmiausia, Graikija į normalų gyvenimą tikrai negrįš dar kurį laiką. Dėl kilusio politinio susiskaidymo valdančiojoje partijoje, padidėjo politinis neapibrėžtumas. Spėliojama apie išankstinius rinkimus ar galimą politinių jėgų persiskirstymą. Politinio stabilumo trūkumas kelia realią grėsmę dabartiniam susitarimui.
Jei nutiktų taip, jog būtų skelbiami išankstiniai rinkimai, didelė tikimybė, jog Graikijos piliečiai nubalsuotų už visiškai radikalius nacionalistus. Įvertinus referendumo balsavimo rezultatą bei maištą kilusį, kuomet A.Tsipras parsivežė sutartį, graikams susitarimas atrodo nesąžiningas, o lūkesčiai, taip aktyviai kelti prieš rinkimus žiemą, neišpildyti.
Tad rinkėjai turi pakankamai daug motyvacijos priimti iracionalius sprendimus ir balsuoti už pikčiausiai fantazijas dėstančius ir daugiausiai rėkiančius. O to pasekmės būtų paprastos- Graikija su fejerverkais ir fanfaromis pasitrauktų iš vieningos valiutos.
Tačiau politinis neapibrėžtumas nėra vienintelė valstybės problema. Net jei išankstiniai rinkimai ir nevyks, Graikijai į normalų gyvenimą grįžti trukdys kitos sisteminės rizikos.
Komerciniai bankai ir toliau privalės riboti kapitalo judėjimą bei kasdienes operacijas. Žmonės nežino, kas bus rytoj, yra išsigandę dėl savo pinigų ir ateities, o ore plaukiojantis ir dar iki galo nepatvirtintas susitarimas (kuris be visa ko niekam nepatinka) dėl ilgalaikės pagalbos tikrai nėra pakankamas garantas.
Panaikinus kapitalo kontrolę, pinigai iš Graikijos vėl pradėtų bėgti. Po savaitės negalėjimo disponuoti savo turtu, žmonės didžiąją dalį pinigų išsivestų į užsienio bankus, siekdami užsitikrinti turimų aktyvų likvidumą.
Tai supranta tiek valdžia, tiek bankai, tiek Europos galvos. Todėl derėtų tikėtis, jog dar kurį laiką Graikijos finansų sistema pilnai nefunkcionuos. Nors sunku atsakyti, kiek laiko tai tęsis, būtų gana saugu teigti, kad bent kelis ateinančius mėnesius prieš vykstant į Graikiją derėtų išsiimti pakankamai grynųjų pinigų.
Kaip bebūtų, net ir po kelių mėnesių Graikija atsipalaiduoti negalės. Rudenį vyks komercinių bankų turimų rezervų bei aktyvų vertinimas. Šis vertinimas turės nustatyti, ar komercinių bankų valdomi rezervai yra pakankamos kokybės. Kalbant paprasčiau, bus sprendžiama, ar Graikijos bankinė sistema nėra bankrutavusi ir gali funkcionuoti.
Kaip sakė Europos Centrinio Banko prezidentas M.Draghi, oficialiai Graikijos bankinė sistema funkcionuoja. Tačiau vertinant subjektyviai- ne. Nes pagrindinis Graikijos komercinių bankų laikomas rezervas yra pačios Graikijos trumpalaikiai skolos vertybiniai popieriai. Tuo pačiu metu, vienas pagrindinių Graikijos komercinių bankų akcininkų yra pati Graikija. Vien tai jau yra šioks toks reikalavimų neatitikimas.
Jei pridėsime faktą, jog Graikijai skolina nebent Graikijos bankai, ECB bei Tarptautinis Valiutos Fondas, o rinkos dalyviai šios valstybės skolą iš esmės laiko beverte, tuomet privalėsime sutikti su M. Draghi. Taip, per paskutinį vertinimą Graikijos bankų laikomi rezervai buvo tinkami. Tačiau dabar, situacijai taip kardinaliai pasikeitus, tuos rezervus derėtų vertinti kaip beverčius, o bankinę sistemą laikyti neveiksnia.
Jei rudenį vykstantis oficialus vertinimas prieis tos pačios išvados, ECB privalės stabdyti bet kokį finansavimą Graikijos bankinei sistemai. Ir tai nebus pasirinkimas, taip numato įvairūs teisės aktai bei reglamentai.
Žinoma, jei artimiausiu metu bus pasirašytas susitarimas dėl 3 metų trukmės beveik 90 milijardų EUR vertės pagalbos paketo Graikijai, per ateinančius kelis mėnesius viskas turėtų susitvarkyti ir grįžti į savo vėžias. Tačiau iki tol liko labai daug gal.
Galiausiai, net ir neįvykus išankstiniams rinkimams, nepabėgus visam kapitalui ir gavus teigiamą bankinės sistemos vertinimą, Graikijos problemos nesibaigs. Nes A.Tsipro parsivežtas susitarimas yra labai smarkiai kreivas.
Esminė to susitarimo problema yra taupymas. Kai kurioms šalims, kaip Lietuva ar Slovėnija, taupyti buvo sveika ir tikslinga. Tačiau Graikija jau 20 metų gyvena be aiškios ekonomikos krypties ir viską daro tik iš skolintų pinigų. Mokesčių rinkimas, produktyvus ir adekvatus dydžiu valstybinis sektorius, racionalaus dydžio pensijos, minimalūs atlygimai ir kitos socialinės išmokos su Graikija visiškai nesisieja.
Viskas buvo daroma iš skolintų pinigų, tikintis, kad jų srautas niekuomet nesibaigs. Graikija nesugebėjo generuoti jokių realių ir pakankamų pajamų, nesugeba generuoti jų ir šiandien. Todėl taupyti neturi iš ko- iš skolintų pinigų nepritaupysi.
Dabartinė skola yra problema ne todėl, kad labai didelė, o todėl, kad jos aptarnavimas kainuoja labai daug. Šalis jau realiai yra priversta skolintis tam, kad grąžintų skolas. O didžiąją dalį naujojo pagalbos paketo taip pat privalės skirti skolų grąžinimui.
Viską sudėjus- realaus atsigavimo augimo tikėtis ten nederėtų. Norint realaus augimo, pirmiausia reikėtų skolą restruktūrizuoti. Susiderėjus dėl naujo paketo, padaryti kelių metų skolos grąžinimo atidėjimą. Tam, kad valstybė galėtų naujus pinigus naudoti įvairiems ekonomiką skatinantiems projektams.
Taip pat visų paskolų laikas turėtų būti pratęstas. Tarptautinis Valiutos Fondas sako, kad bent dvigubai. Turbūt tai būtų logiška. Tuomet skolos aptarnavimas sumažėtų per pusę ir valstybė galėtų didesnę dalį pajamų skirti investicijoms į augimą, kas tą patį augimą skatintų dar labiau.
Graikija atsigaus ir skolas sugebės išmokėti tik tuo atveju, jei ekonomikos augimui bus sudarytos šiltnamio sąlygos. Jei nebus skolos restruktūrizacijos ir griežtai Vokietijos prižiūrimo bei koordinuojamo ekonomikos auginimo- po metų kitų vėl turėsime tą pačią situaciją, kurią turime šiandien.
Graikija bus dar gilesnėje krizėje su dar daugiau skolos ant savo pečių. O kreditoriai liks be valstybei skolintų pinigų.
