Skandalas įsiliepsnojo šį mėnesį, kai Lietuvos vyrų rinktinė Taivane laimėjo pasaulio kurčiųjų krepšinio čempionato aukso medalius. Įteikiant aukso medalius, buvo sugrotas Lietuvos sovietinių laikų himnas, o ne Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“.
Vėliau Lietuvos užsienio reikalų ministerija sulaukė oficialaus atsiprašymo. Čempionato rengėjai prisipažino, kad tiesiog himno įrašą parsisiuntė internetu – taip, kaip šiais laikais dažnai ir įsigyjami legalūs muzikos įrašai.
Labai nemalonus įvykis lietuviams, tačiau dėl labai panašaus incidento bjauriai yra pasijutę ir, pavyzdžiui, Kazachstano sportininkai bei politikai. Prieš trejus metus Kuveite surengtame pasaulio sportinio šaudymo čempionate vieną rungčių laimėjo Kazachstano sportininkė.
Jos ir visos delegacijos siaubui, per apdovanojimų ceremoniją skambėjo ne Kazachstano himnas, o daina iš skandalingosios komedijos „Boratas“, kurioje britų aktorius Sacha Baronas Cohenas vaidina kvailoką kazachų žurnalistą.
„Kazachstano prostitutės – švariausios regione, išskyrus, žinoma, Turkmėnijos“. „Kazachstanas – visų, išskyrus Uzbekiją, draugas“. „Kazachstanas – puikiausia šalis pasaulyje, visas kitas valdo mažos mergaitės“. Tai – ištraukos iš anglų kalba atliekamo kūrinio, kuris baigiasi juokeliu apie didžiojo Kazachstano lyderio penį.
Kilus tarptautiniam skandalui, čempionato rengėjai paskelbė, kad himno įrašą atsisiuntė internetu. Pasiteisinimas įtikina. Mat šis kazachus įžeidęs kūrinys oficialiai pavadintas „O Kazakhstan“ – užuomina, kad tai neva yra šalies himnas, matoma tik filme. Todėl tikriausiai rengėjai jį atsisiuntė iš nelegalaus šaltinio, kur įrašas buvo dėl juoko pavadintas Kazachstano himnu.
Padėtis su Lietuvos himnu – kitokia. Visuose didžiuosiuose interneto muzikos įrašų prekybos ir srautinio transliavimo („streaming“) šaltiniuose galima pasiklausyti ir „Tautiškos giesmės“, ir senojo Lietuvos SSR (kaip ir visų kitų sovietinių respublikų) himno.
Tikėtina, jog čempionato rengėjai tiesiog neįsigilino į reikalą. Pavyzdžiui, bene populiariausia įrašų parduotuvė „iTunes“, pradėjus ieškoti Lietuvos himno, pirmiausia pasiūlo būtent sovietinį variantą.
Priežastis – šios parduotuvės paieškos algoritmas pirmiausia pateikia populiariausią su paieškos fraze susijusį rezultatą. „iTunes“ matyti, kad sovietinio himno įrašas įsigytas kur kas daugiau kartų nei „Tautiška giesmė“.
Tiesa, „iTunes“, kaip ir populiariose muzikos klausymosi svetainėse „Deezer“ ar „Spotify“, nurodoma, kad tai yra Lietuvos SSR himnas, tačiau į šią „smulkmeną“ čempionato rengėjai neatkreipė dėmesio.
„Kad ir kaip keistai skambėtų, tai – kalbos klausimas“, – atsiduso „Deezer“ atstovas Baltijos šalims Jouni Pesola.
Dažniausiai himno ieškoma dviem angliškomis paieškos frazėmis – „Lithuanian anthem“ ir „anthem of Lithuania“. Abi jos reiškia Lietuvos himną, bet antrasis variantas – gramatiškai solidesnis. Įvedus jį, „Deezer“ pirmiausia pasiūlo vieną iš keleto įvairių kolektyvų įrašytų „Tautiškos giesmės“ variantų.
Tačiau paieška „Lithuanian anthem“ pirmiausia pasiūlo išgirsti sovietinės Lietuvos himną, perleistą 1996-aisiais Rusijos leidyklos „Melodija“ rinkinyje.
Kodėl? Nes jo pavadinime yra žodis „Lithuanian SSR“ – su raide „n“.
„Mūsų paieškos algoritmas yra sudėtingas, jį sudaro daugybė faktorių, vieni svarbiausių – kūrinio pavadinimo atitikimas ir įrašo populiarumas. Tačiau mes pasistengsime tai pataisyti, tuo dabar užsiimame“, – lrytas.lt sakė J.Pesola.
Populiariausios pasaulyje „streaming“ paslaugos „Spotify“ teikėjai dar pirmadienį, ieškant Lietuvos himno, siūlė išgirsti sovietinę versiją.
Į lrytas.lt užklausą nebuvo atsakyta, tačiau panašu, kad „Spotify“ padarė išvadas. Dabar, ieškodami „anthem of Lithuania“ ar „Lithuanian anthem“, surasite būtent „Tautišką giesmę“.
Seno albumo su sovietinių respublikų himnais antradienį „Spotify“ savo vartotojams apskritai nebesiūlė.
