Tarp šešiolikos karių – ir 28 metų Rytis Pilipavičius, kurį į palydų iškilmes atlydėjo žmona Viktorija su penkių mėnesių sūnumi Roku.
Kaip reagavo Viktorija, sužinojusi apie vyro sprendimą vykti į tarptautinę misiją?
„Iš pradžių buvo ilga tylos pauzė. Mes jau planavome antrąjį vaikutį. Bet paskui nurimau, o šeimos pagausėjimo planus kol kas teks atidėti“, – sako V.Pilipavičienė.
Moteris nusiteikusi optimistiškai, nenori pernelyg daug galvoti apie pavojus ir nestokoja humoro: „žinau, jie bijo tokių drąsių kaip mano vyras ir nesiartins prie jų laivo“.
Pasak R.Pilipavičiaus, ilgas išsiskyrimas su šeima – vienintelis dalykas, kuris šioje situacijoje šiek tiek liūdina.
„Rokas – mūsų pirmagimis. Jam augant kiekviena diena suteikia malonių emocijų, išvysti vis kažką naujo. Tie momentai man labai svarbūs, gaila, kad kai ką teks praleisti. Tačiau žmona pažadėjo daug filmuoti ir fotografuoti. Be to, turėsime galimybę ir misijos metu naudotis internetu.
Gal ne taip dažnai, kaip norėtųsi, bet ryšį palaikysime, – optimizmo netrūksta ir R.Pilipavičiui. – Iš kitos pusės, tai pirmoji mano tarptautinė misija, manau, tai bus įdomi patirtis – ne tik budėsime, pamatysime visai kitokią šalį, susipažinsime su kita kultūra“.
Jis tarnauja Lietuvos karinių jūrų pajėgų patruliniame laive „Sėlis“. Kariuomenėje – nuo 2008 metų. Prieš tai ketverius metus tarnavo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotajame pėstininkų batalione..
Gyventi Klaipėdoje buvo sena šeimos svajonė, todėl jis atsidūrė kariniame laive.
R.Pilipavičiaus manymu, visi kariškiai yra puikiai pasiruošę misijai.
„Gal kam tas pasirengimas buvo sunkesnis, man jis buvo nesunkus ir įdomus, pritaikytas misijos Somalyje specifikai. Fiziškai ruošėmės ir kolektyviai, ir individualiai“, – aiškina seržantas.
Jis neabejoja, kad kiekvienas kariškis gal net ne kartą žiūrėjo amerikiečių filmą „Juodojo vanago žūtis“: „tai tiesiog privaloma, juk filmas paremtas tikrais įvykiais“.
R.Pilipavičius taip pat skaitė viską, ką rado, apie politinę ir ekonominę Somalio situaciją, apie tenykštę kultūrą, klimato sąlygas, ligas, kurios gali užklupti šioje zonoje.
„Žinau, kad tarnyba misijoje bus susijusi su rizika. Tačiau mes esame pasiruošę bet kokiems netikėtumams, manau, kad pasirengimo pakaks, viskas bus gerai“, – sako į misiją Somalyje išvykstantis klaipėdietis.
Jis pridūrė, kad žmonai toks gyvenimo posūkis nėra akibrokštas. Pora susipažino tuomet, kai Rytis jau buvo kariškis, ir savo mylimajai papasakojo, ko galima tikėtis. Jo tėvai nebuvo prieš tokį sūnaus sprendimą: „bent išoriškai jie reaguoja ramiai, juk jei man gerai, tai ir jiems gerai“.
Iš Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų karių suformuota autonominė laivų apsaugos grupė keturis mėnesius – nuo rugpjūčio iki gruodžio – saugos Jungtinių Tautų Pasaulinės maisto programos laivą, Indijos vandenynu gabenantį humanitarines maisto siuntas į Somalį.
Autonominę laivų apsaugos grupę sudaro 16 karių, dauguma jų – Lietuvos karinių jūrų pajėgų kariai, specialiai parengti šiai misijai. Taip pat grupėje tarnaus du karo medikai. Lietuvos kariai į misiją vežasi savo ginklus ir įrangą.
ES vadovaujamai operacijai ATALANTA autonominę laivų apsaugos grupę Lietuva skiria jau antrą kartą. Pirmą kartą, 2013 metais, operacijoje ATALANTA dalyvavo iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pėstininkų suformuota autonominė laivų apsaugos grupė.
Lietuva ES operacijoje ATALANTA dalyvauja nuo 2011 metų.
Viena didžiausių ES istorijoje operacijų, ATALANTA, pradėta 2008 metais, reaguojant į ypač išaugusį piratavimų skaičių prie Somalio krantų. Operacijoje dalyvaujantys karo laivai Adeno įlankoje ir Somalio vandenyse eskortuoja Pasaulio maisto programos laivus, gabenančius paramą Somalio gyventojams, atgraso ir sulaiko piratus, ginkluotus plėšikus operacijos rajone. Operacijoje dalyvauja apie 1 200 karių iš ES valstybių ir ES nepriklausančių šalių partnerių.
