Liepos pradžioje „Raguva“ su fosfatų krovinių atplaukė į Dakaro uostą. Į Lietuvos laivą įžengę imigracijos pareigūnai surinko ir išsivežė visų septyniolikos įgulos narių asmens tapatybės dokumentus.
Laivo agentai nuramino lietuvius – esą tokios Dakaro uosto valdžios procedūros čia nieko nestebina. Afrikiečiai žadėjo grąžinti pasus, kai „Raguva“ bus pasirengusi išplaukti iš Afrikos.
Po dviejų dienų šis laivas oficialiai areštuotas už Lietuvos jūrų laivininkystės skolas degalų tiekėjams.
„Raguvos“ įgula tapo afrikiečių įkaite – jūrininkams uždrausta išlipti į krantą. Jie prašė išduoti laikinuosius leidimus išeiti iš laivo, tačiau uosto valdžia atsisakė tai padaryti motyvuodama tuo, kad laivas Dakaro teismo sprendimu yra areštuotas.
Jūrininkai ir toliau budi, užtikrina laivo ir krovinio saugumą, tačiau juos slegia nežinia – LJL vadovybė neatsiskaito su degalų tiekėjais, todėl „Raguva“ negali išplaukti iš Dakaro uosto.
Laive tvyro slogi nuotaika – didesnė įgulos dalis čia darbuojasi nuo sausio pabaigos. Beveik pusmetį išbuvę Afrikos atogražų zonoje jūrininkai nežino, kiek laiko jiems dar reikės kiurksoti saulės įkaitintame laive, kur jų laisvė yra apribota.
Jūrų laivininkystės vadovybė „Raguvos“ įgulos apie savo veiksmus neinformuoja.
Daugiau kaip tris mėnesius jūrininkai negauna atlyginimų su dienpinigiais, sudarančiais didesnę uždarbio dalį. Susisiekimo ministerijos valdoma LJL pažeidinėja Darbo kodeksą – neišduoda jiems atsiskaitymo lapelių, kuriuose nėra ką įrašyti.
Prieš reisą LJL laivininkystės generalinis direktorius Audronis Lubys ir kiti vadovai jūrininkams tvirtai pažadėjo, kad mokės algas ir dienpinigius, bus sugrąžintos skolos, bet savo žodžio netęsėjo.
Dalis valdžios pažadais nusivylusių „Raguvos“ įgulos narių parašė pareiškimus dėl darbo sutarčių nutraukimo laivininkystei nevykdant įsipareigojimų, tačiau niekas į tai nereaguoja.
LJL vadovai neinformuoja, kada ir kaip sugrąžins į namus jūrininkus, kurių darbo sutartys jau baigiasi.
Neapsikentusi „Raguvos“ įgula paprašė Tarptautinės transporto federacijos (ITF) pagalbos. Jų pareiškimas dėl darbdavių savivalės priimtas. ITF atstovai apie atliekamą tyrimą informavo laivo savininkus – LJL ir Susisiekimo ministeriją.
„Nesuprantame, kodėl turime nemokamai dirbti kaip vergai galerose, taikstyti su laisvės apribojimais ir atsakyti už valdininkų klaidas, kurie anksčiau klestėjusią įmonę privedė prie bankroto“, – rašoma oficialiame „Raguvos“ įgulos pranešime.
Portugalijos uoste Aveire su cemento kroviniu tris mėnesius stovi kitas areštuotas Lietuvos motorlaivis „Voruta“, Italijoje įstrigusi „Romuva“. Iš JAV Filadelfijos uosto niekaip negali išplaukti naujausias už SEB banko paskolą įsigytas laivas „Venta“. Būtent šis pirkinys, pakitus rinkos sąlygoms, laivininkystę įklampino į neišbrendamą finansinį liūną.
Dviejų už skolas areštuotų Lietuvos laivų „Voruta“ ir Romuva“ įgulos, nusivylusios tiesioginiu darbdavių ir Susisiekimo ministerijos, kuri valdo kontrolinį LJL akcijų paketą, neveiklumu, irgi paprašė ITF pagalbos. Iš viso areštuoti penki laivai.
Jeigu padėtis nepasikeistų, ITF pagal jūrininkų pareiškimus gali inicijuoti Lietuvos laivų pardavimo iš varžytynių procedūras užsienio uostuose. Pajamos bus paskirstytos LJL kreditoriams ir algų negaunantiems įgulų nariams.
Paskelbus LJL bankrotą Lietuvoje, liūto dalis už parduodamus motolaivius atitektų SEB bankui, o jūrininkai būtų įtraukti į trečiaeilių kreditorių sąrašą.
Panašiai buvo pardavinėjamas liūdnai pagarsėjusios Lietuvos žvejybos įmonės „Jūra“ laivynas – tada žalią šviesą bankrotui uždegė Vyriausybė, kuriai vadovavo premjeras Adolfas Šleževičius.
Lietuvos jūrų laivininkystei vadovavęs A.Lubys neseniai savo noru atsistatydino iš generalinio direktoriaus pareigų.
