Šįkart į renginį su istoriniais XIV a. riterių šarvais išvyko
per 20 Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos karių ir apie 30
atstovų iš Lietuvos viduramžių rekonstrukcijos klubų. Vytauto
Didžiojo vaidmenį inscenizacijoje atliks Lietuvos kariuomenės Kauno
įgulos karininkų ramovės viršininkas majoras Donatas Mazurkevičius.
Žalgirio mūšio inscenizacijos kariai visą savaitę gyvens
viduramžiškoje stovykloje, kausis riterių turnyruose, turės
galimybę apsižvalgyti po tikrą viduramžių amatų turgų, taip pat
dalyvaus pagrindiniame šventės renginyje – Žalgirio mūšio
inscenizacijoje. Karius mūšyje palaikys ir gausios lietuvių
kavalerijos pajėgos, kurios inscenizacijoje atliks lemtingą,
apgaulingo atsitraukimo ir sugrįžimo manevrą, lėmusį pergalę.
Lietuvos kariams, pasak Krašto apsaugos ministerijos, šiemet
atstovaus net keturios skirtingos mūšio vėliavos.
Šeštadienį Lietuvos karius ir kitus atstovus aplankys ir krašto
apsaugos ministras Juozas Olekas. Vėliau jis stebės Žalgirio mūšio
inscenizaciją. Vizito metu ministras susitiks ir su Lenkijos
gynybos viceministru Robertu Kupieckiu.
Žalgirio mūšio inscenizacijos Lenkijoje pradėtos rengti nuo
1998 metų. Jos sutraukia apie šimtą tūkstančių žiūrovų, jame
dalyvauja riteriai iš visos Europos.
1410 m. liepos 15 d. laimėtas Žalgirio mūšis – vienas
didžiausių ir reikšmingiausių mūšių. Lietuvos didžiojo kunigaikščio
Vytauto ir Lenkijos karaliaus Jogailos vadovaujama jungtinė
Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės
kariuomenė sumušė Kryžiuočių ordiną ir sustabdė du šimtus metų
trukusią jo agresiją į Rytus.
