„Aš esu bomžė“, – prisipažino marijampolietė Lina.
Jau kurį laiką 64 metų moteris gyvena pačiame Marijampolės centre – J.Basanavičiaus aikštėje ant suoliuko. Tiksliau, čia miega. Ryte kaip į darbą išeina į miestą, vakare grįžta permiegoti.
„Čia išsitiesiu, ir lyja smagiai“, – sakė moteris.
Lina pasakojo namų netekusi prieš kelis dešimtmečius. Pastaruosius porą metų glaudėsi Marijampolės nakvynės namuose, tačiau dėl aštraus charakterio ir taisyklių pažeidimo buvo iš ten išprašyta. Tada ir apsigyveno ant suoliuko. Benamė dėl taip susiklosčiusio gyvenimo kaltina tik save.
„Aš nesiskundžiu. Tai yra retas atvejis. Ir sūnus sako: mama, kaip tu šitaip gali. Galiu, nes noriu. Pati pasirinkot? Taip. Ir aš nenoriu būt, negražiai pasakysiu, šašas šiknoj, nei sūnaus, nei kitų“, – tikino benamė.
Bedalės motinos sūnus taip pat gyvena Marijampolėje. Tačiau pas jį kraustytis sako nenorinti. Nedidelį verslą turintis vyras motinai duoda pinigų. Moteris teigė, kad viskas būtų labai gerai, jei ne lietus ir šaltos vasaros naktys.
„Ne tas žodis, šalta. Na, ir kas? Atsistoji... aš esu optimistė ir visi, kas mane mato, pažįstami sako: tu buvai ir būsi. Niekas nemato manęs verkiančios, aš visą laiką šypsausi, juokiuosi ir tokia būsiu“, – kalbėjo Lina.
Moteris marijampoliečiams gerai pažįstama – ją dažniausiai mato gatvėmis riedančią neįgaliojo vežimėliu. Savo transporto priemonę benamė prarado – esą kažkas pavogė prie prekybos centro.
Anksčiau Lietuvos tinklinio rinktinėje žaidusi moteris gerai žinoma policijai ir savivaldybės darbuotojams. Kad benamė miega ant suoliuko, žino ir mato visi, tačiau padėti nelabai kuo gali.
Marijampolės viešosios policijos viršininkas Romualdas Antanavičius sakė: „ Benamiai kitiems, aišku, sukelia diskomfortą, tačiau tai nėra kažkoks teisės aktais apibrėžtas pažeidimas ir policijos pareigūnai, jeigu pamato tokį atvejį, aišku, reaguoja, pasižiūri, ar žmogus neturi sveikatos problemų, gal reikia medikų pagalbos.“
Marijampolės savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorė Daiva Pankauskienė paaiškino: „Mes tikrai negalime taikyti prievartos, jeigu žmogus veiksnus, jam galime patarti ir žiūrėti, kokių jam reikia socialinių paslaugų tuo momentu.“
Benamė Lina ant miesto centro suoliuko žada gyventi, kol atšals orai. Vėliau vėl planuoja glaustis nakvynės namuose.
