Nesupranta, už ką turėtų mokėti
Neringos savivaldybės tarybos nustatyta privaloma vienkartinė įmoka už leidimą įvažiuoti į jos administruojamą ir valstybės saugomą teritoriją lengvaisiais automobiliais, motociklais bei turistiniais autobusais nuo liepos pradžios padidėjo dvigubai – nuo 5 iki 10 eurų.
Keltais persikėlę per Kuršių marias poilsiautojai dažnai suka ir į Smiltynėje veikiantį KNNP turizmo ir informacijos centrą. Ten jiems dabar siūloma įsigyti ne tik turistinės literatūros, bet ir 1 eurą kainuojantį draustinio lankytojo bilietą. Tokie patys bilietai platinami Juodkrantės bei Nidos turizmo ir informacijos centruose.
Dar neregėti bilietai nustebino ne vieną šią vasarą automobiliais į Kuršių neriją vykstantį poilsiautoją – atsiskaičius už kelionę Smiltynės perkėlos keltais per marias, Alksnynės kelio kontrolės poste sumokėjus vienkartinę vietinę rinkliavą Neringos savivaldybei, jiems vėl reikia krapštyti piniginę – sumokėti eurą už viešnagę draustinyje.
Nuo gegužės vidurio pradėti platinti vienkartiniai KNNP lankytojų bilietai – vasaros sezono naujovė. Jie siūlomi ne tik Kuršių nerijos, bet ir visų Lietuvos nacionalinių bei regioninių parkų lankytojams. Nustebę žmonės gūžčioja pečiais – ne visi supranta, už ką turėtų mokėti eurą.
Lankytojo bilietas – neprivalomas
Vieni poilsiautojai tik stebisi, o kiti – piktinasi, žarsto priekaištus aplinkosaugininkams, pataria savo artimiesiems ir draugams aplenkti KNNP turizmo ir informacijos centrus, kuriuose iš lankytojų neva lupamas dar vienas „ekologinis mokestis“ už teisę grožėtis Kuršių nerijos kopomis, miškais, kvėpuoti gaiviu pajūrio oru.
Pradėti platinti KNNP lankytojų bilietai bene labiausiai glumina klaipėdiečius. Vasarą daugelis keltais persikėlusių per Kuršių marias uostamiesčio gyventojų prie Neringos savivaldybės valdų net nepriartėja – kulniuoja pėstute arba mina dviračiais Smiltynės paplūdimių link, o tai yra Klaipėdos savivaldybės administruojama teritorija.
KNNP direkcijos vadovė Aušra Feser pripažįsta, jog siūlantiems įsigyti parko lankytojų bilietus darbuotojams tenka išklausyti įvairių nuomonių: „Žmonės turbūt ne viską supranta, o kai kurie gal net ir tyčia skleidžia dezinformaciją. Kuršių nerijos svečio bilietas nėra privalomas, niekam jo prievarta nebrukame – kas nori, jį nusiperka laisva valia.“
Nacionalinio parko direkcija savo biudžeto lėšomis tvarko ir Klaipėdos savivaldybės administruojamą Kuršių nerijos dalį – Smiltynę su pajūrio ruožu iki pat Kopgalio. Griežtesnes kai kurių uostamiesčio gyventojų pastabas dėl lankytojų bilietų platinimo KNNP aplinkosaugininkai vadina ne itin korektiškomis.
Parko bičiuliai gauna tik lipduką
Aplinkosaugininkai, pasak A.Feser, neverčia žmonių pirkti KNNP lankytojo bilietų, o tik praneša apie galimybę savanoriškai juos įsigyti: „Bilietus nusipirkę parko svečiai šitaip demonstruoja pilietiškumą ir savo gerą valią, padeda mums saugoti nuostabiausią Lietuvos pajūrio karūnos perlą – į UNESCO pasaulio vertybių paveldo sąrašą įtrauktą Kuršių neriją.“
Keistokai suformuluota finansinės paramos parkui forma galbūt ne visiškai suprantama pragmatiškesniems lankytojams, įpratusiems galvoti, kad bet kokie bilietai pardavinėjami ne šiaip sau, o tik už konkrečias paslaugas – jeigu prie kasos langelio sumokėjai pinigus, būtinai turi gauti apčiuopiamą naudą, kažką įsidėti į savo kišenę.
Draustinio svečiai, nepagailėję euro už vienkartinį KNNP bilietą, gauna bilietą, kurio niekas netikrina, ir firminį lipduką, liudijantį, kad jie yra ne atsitiktiniai lankytojai, o parko bičiuliai, tikrieji gamtos mylėtojai, neabejingi Kuršių nerijos likimui.
Parko lankytojų bilietus dar platina agentūra „Tiketa“, jų galima įsigyti loterijos „Perlas“ terminaluose.
Svečiai neatveria savo piniginių
Pardavinėti lankytojų bilietus ne tik Kuršių nerijoje, bet ir visose valstybės saugomose teritorijose – aplinkos ministro Kęstučio Trečioko idėja. Tikimasi, jog pajamos papildys ir nacionalinių, ir regioninių parkų biudžetus. Surinktas lėšas numatyta skirti draustinių infrastruktūros gerinimo, aplinkos tvarkymo darbams ir kitokioms reikmėms.
Tokia saugomų vietovių lankymo sistema taikoma daugelyje užsienio šalių – nacionaliniuose parkuose viešintiems poilsiautojams ir turistams siūloma įsigyti vienkartinius svečių bilietus.
Kiek pajamų už pardavinėjamus lankytojų bilietus nuo gegužės vidurio gavo bene lankomiausias mūsų šalyje Kuršių nerijos nacionalinis parkas, kuriame vasarą vieši apie pusę milijono turistų ir poilsiautojų?
„Nėra kuo pasigirti – parduoti tik 35 bilietai. Tokių pajamų mums neužtektų net vienam informaciniam stendui arba nuorodai miško take įrengti, o darbų – begalės“, – apgailestavo A.Feser.
Naglių gamtiniame rezervate vėtros neseniai išardė medinius takus per kopas. Draugiškai nusiteikusių Kuršių nerijos lankytojų parama, net simbolinė, pasak A.Feser, padėtų tvarkytis, saugoti unikalų pajūrio gamtos kampelį.
Tačiau lankytojai neskuba atverti savo piniginių – neperka bilietų, kurie jiems labiau primena dar vieną rinkliavą, ekologinį mokestį, o ne geranorišką auką.
„Gal reikėtų kitaip juos pavadinti – tada žmonės negalvos, jog norime pasipinigauti? – svarstė A.Feser. – Tikrai nesame turtingi. Kreipėmės į įstaigas, įmones, kad jos paremtų parką įsigydamos lankytojų bilietų.“
Raikyti rinkliavų pyrago nenori
KNNP direkcija, kurios metų biudžetas siekia vos milijoną litų, pavydžiais žvilgsniais varsto Neringos savivaldybę – privaloma vienkartinė vietinė rinkliava už įvažiavimą į Kuršių nerijos nacionalinį parką automobiliais pernai kurorto biudžetą papildė beveik 3 mln. litų. Parko aplinkosaugininkai prašo dalytis pajamomis, bet jų niekas neišgirsta.
Neringos meras D.Jasaitis tvirtina, jog savivaldybė nepamiršta Kuršių nerijos nacionalinio parko: „Finansuojame aplinkosaugininkų programas, šiemet jiems skyrėme lėšų Parnidžio ir Naglių gamtinių rezervatų apsaugai – kurorto biudžeto lėšomis mokami atlyginimai kopų sargybiniams.“
Neringos valdžios kurortinio sezono pradžioje rinkliavos už įvažiavimą į draustinio teritoriją gali būti skurdesnės nei pernai – šią vasarą Kuršių nerija sulaukia mažiau poilsiautojų iš Rusijos.
