Pirmadienio vakarą vykusio tradicinių lietuvių amatų pristatymo metu daugelis Rusijos Šiaurės ir Sibiro lietuvių vaikų jautėsi ir elgėsi kaip tikri rusai. Į lituanistinę stovyklą Lietuvoje kalvystės, juostų rišimo, vilnos vėlimo bei lietuvių kalbos mokytis atvykę svečiai mokėjo vos kelis stovykloje išmoktus lietuviškus žodžius.
Ministrė neslėpė sutrikimo. „Maniau, stovykla skirta lietuvių tremtinių vaikaičiams“, – teigė ji.
Švietimo ir mokslo ministerijos organizuota stovykla buvo siekiama tokio pobūdžio stovyklas paversti tradicija, kuri padėtų Rusijos kraštuose gyvenantiems lietuviams mokytis lietuvių kalbos, išsaugoti tautinę kultūrą, palaikyti ir stiprinti ryšius su Lietuva.
Seneliai – „litoviecai“
„Aš esu Vycia, aš esu iš Rusijos, iš Karelijos, iš Petrozavodsko“, – sunkiai lietuviškus žodžius lipdė septynmetis. Paklaustas, kur pramokęs lietuviškai, vaikas rusiškai atsakė, kad nesupranta klausimo.
Mamos padedamas, vaikas pasakė, kad jo senelis ir močiutė buvo litoviecai. Tačiau Vycia prisipažino, nors dar nemokantis, bet labai norintis išmokti skaityti lietuviškai ir tikisi greitai atvykti į Lietuvą gyventi.
Kitokios nuomonės buvo Ina Šleder iš Irkutsko. Lietuvį tėvą turėjusi moteris rusiškai aiškino, kad nelabai norėtų, jog jos vaikai ateityje atvyktų studijuoti į Lietuvą. Geriau jau liktų Irkutske. Pasak jos, ji girdėjusi, kad lietuvių jaunimas mokytis dažnai traukia į Vakarų Europą. Vadinasi, ir Lietuvoje nėra jau taip gerai.
Vis dėlto moteris prisipažino, kad jai gaila, jog nemoka lietuviškai. Iš pradžių šeimoje buvo sunku kalbėti lietuviškai dėl politinių priežasčių. Vėliau jau nebuvo progos pradėti mokytis.
Juokavo apie prezidentus
Paklausta, ar Rytų Sibirą pasiekia žinios iš Lietuvos, Ina teigė, kad apie Lietuvą ir mūsų šalyje priimamus įstatymus rusiškos žinios kartais praneša. Moteris gerai žinojo apie mūsų prezidentę Dalią Grybauskaitę.
„Jai reikėtų ištekėti. Kad taptų Grybauskiene“, – juokėsi Ina, paklausta, kokią ji nuomonę susidariusi iš rusiškų žinių apie mūsų šalį.
O kaip šalies, kurioje jie gyvena, vadovas? Ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vedė savo draugę Aliną Kabajevą? Moteris teigė, kad tai – nepatvirtinta informacija.
„Mums nėra skirtumo, jis vedęs ar ne. Jis – gražus vyras. Ji – graži moteris. Kodėl gi ne? Tai – jo teisė. Jo darbui asmeninis gyvenimas neturi įtakos. O apie Grybauskaitę, žinoma, juokavau. Prezidentė kaip prezidentė. Jūsų šalis tarptautinėje politikoje reiškia labai mažai“, – pridūrė moteris.
Vaišino kibinais
Dešimtmetė Alina buvo viena iš tų stovyklos dalyvių, kurie neturėjo lietuviškų šaknų. Iš Irkutsko atskridusi mergaitė teigė, kad jų mieste lietuvių – labai mažai, bet Sibire yra lietuvių bendruomenių.
Apie šią stovyklą Alina sužinojo, kai jiems mokykloje per geografijos pamoką parodė lietuviško filmo „Misija Sibiras“ fragmentus.
Mergaitės teigimu, Lietuvoje jai įspūdį padarė tvarkingos mūsų gatvės ir gerai plušantys socialiniai darbuotojai. Koją susilaužiusį draugą į ligoninę lydėti turėjusi Alina teigė, kad Rusijoje ligoninėse sunkiau sulaukti pagalbos.
Alina taip pat atsiminė, kaip stovyklos vadovai juos supažindino su Lietuvos tautine virtuve. Mergaitei labiausiai įsiminė kibinų skonis.
Paaiškinus, kad kibinai yra iš totorių kildinamų karaimų tradicinis patiekalas, mergaitė sutriko, mat stovyklos vadovai jiems aiškino, kad kibinai – tautinis lietuvių patiekalas.
Lituanistika – ir Kinijoje
Į kelių savaičių stovyklą atvyko 56 lietuvių kilmės vaikai ir jaunuoliai iš Sankt Peterburgo, Maskvos, Petrozavodsko, Irkutsko.
Be tradicinių amatų, jaunieji rusai mokėsi lietuviškų dainų ir šokių, tradicinių patiekalų gamybos, susipažino su Lietuvos kultūra ir etnokultūra, dalyvavo kultūrinėse pažintinėse išvykose į žymias Lietuvos vietas. Jiems taip pat buvo dėstomos Lietuvos istorijos ir geografijos pamokos.
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, tokia stovykla Lietuvoje iš Rusijos atvykstantiems lietuvių kilmės vaikams rengiama jau trečią kartą. Į ją atvažiuoja sekmadienines lituanistines mokyklas lankantys vaikai. Rusijoje tokių mokyklų veikia 27, net 22 iš jų – Kaliningrado krašte.
Visame pasaulyje sekmadieninių lituanistinių mokyklų yra 160. Jos veikia Europos šalyse, taip pat JAV, Brazilijoje, Argentinoje, Australijoje, Kinijoje.
