Tokios karingos nuotaikos tvyrojo šią savaitę Vilniuje, o jas kurstė ir
miesto vadovai, nevengę aštresnių žodžių kaimynams.
Štai meras R.Šimašius pareiškė, kad Latvijos įmonė „Latvijas tilti“
kaišiojo pagalius į ratus įgyvendinant Vakarinio aplinkkelio projektą.
Ir vilniečiai, pasigavę mero žodžius, viešai ragino boikotuoti viską,
kas latviška.
Dėl praeities nuoskaudų ir vėl nesugebėjome diplomatiškai patylėti.
Juolab kad reikalai krypsta į gerąją pusę.
Teismas prieš kelias dienas atmetė „Latvijas tilti“ skundą dėl Vakarinio
viešųjų pirkimų konkurso, nutaręs, kad jie buvo teisėti.
Tačiau tokį sprendimą net Vilniaus savivaldybė perpasakojo riebesniais
žodžiais: „Bendrovės „Latvijas tilti“ pastangos sustabdyti Vakarinio
aplinkkelio trečiojo etapo konkursą per teismus žlugo.“
„Tokio teismo sprendimo ir tikėjomės. Savivaldybė spręs, ar kreiptis į
teismą dėl nuostolių, kurių patyrė, sugaišinus projekto įgyvendinimą.
Labai gaila, kad dėl „Latvijas tilti“ trukdymų papildomų išlaidų patyrė
tiek projekto partneriai, tiek savivaldybė.
Džiaugiamės teismo sprendimu ir manome, kad bendrovė, net nedalyvavusi
konkurse, neturėjo trukdyti statybų“, -- dėstė savivaldybės
administracijos direktorė A.Vaitkunskienė.
Niekas neginčija savivaldybės noro bylinėtis dėl nuostolių. Kaip
neužginčys ir „Latvijas tilti“ teisės kreiptis į teismą. Tik ar
nepaskubėjo direktorė pranešti apie svarstomą galimybę pratęsti teismų
maratoną? Paprastai valdžios atstovai tokiais pareiškimais nesimėto.
Savivaldybė dar kovo mėnesį buvo paskelbusi Vakarinio aplinkkelio
statybos konkurso nugalėtojus. Kas įgyvendins 90 mln. eurų vertės
projektą, latviai nesivaržė, bet į teismą kreipėsi.
Kaip skelbia savivaldybė, dėl „Latvijas tilti“ bandymų sutrukdyti
projektą statybos darbus teko nukelti, o projekto pabaigą atidėti.
A.Vaitkunskienė tvirtino, kad jei ne „Latvijas tilti“ trukdymai, nuo
balandžio mėnesio iki dabar jau būtų padaryta didelė dalis paruošiamųjų
žemės darbų, o visi darbai užbaigti iki 2016 metų pabaigos.
Kadangi projektą latviai sugaišino, darbai gali užtrukti iki 2017 metų.
Viešojoje erdvėje iškėlus klausimą, kodėl kaltinami visi latviai,
nuskambėjo atsakymas, kad prie sienos reikėtų kalti ne „Latvijas tilti“,
o paieškoti viešųjų pirkimų negerovių.
Tie viešieji pirkimai skirti skaidrumui užtikrinti, bet dažnai
tampa verslo manipuliavimo įrankiu. Net diskusijoje dalyvavusiam
R.Šimašiui liko pritarti: „Geras klausimas ir dar geresnis
atsakymas.“
Galbūt į viešųjų pirkimų negeroves ir siekė pirštu pabaksnoti latviai,
kurie kreipėsi į teismą.
Ta pati Latvijos įmonė jau stebino Vilnių, kai prieš keletą metų laimėjo
savivaldybės skelbtą Geležinio Vilko gatvės nuo A.Goštauto iki
M.K.Čiurlionio gatvės rekonstrukcijos konkursą, pasiūliusi net
ketvirtadaliu mažesnę nei artimiausi konkurentai darbų kainą.
Pasirodo, darbai gali ir mažiau kainuoti. Bet kam? Juk drumzliname
vandenyje didesnių žuvų pagausi.
