Japonišką sodą 49 m. vyras jau beveik sukūrė. Į lietuvio ir meistro iš Japonijos jau 8 metus kuriamą sodą šeštadienį važiavo šimtai žmonių. Čia vyko japoniškas festivalis, kuriame netrūko tolimos Rytų kultūros įdomybių.
Išpildė svajonę
Didžiausią Europoje japonišką sodą galima rasti Mažučių kaime netoli Darbėnų. Prie sodo su šeima gyvenantis ir dirbantis Š.Kasmauskas pasakojo, kad sodas – išpildyta jo vaikystės svajonė.
„Sodas nėra sukurtas, jis dar kuriamas. Dirbame jau aštuonerius metus – be jokių bankų ar Europos paramos. Apie tai svajojau jau nuo vaikystės. Turėjau mintį – kada nors sukurti parką arba sodą, tačiau tapau gydytoju. Esu karo gydytojas“, – nusišypsojo Š.Kasmauskas.
Svajonė visą laiką kirbėjo kažkur pasąmonėje, kol vieną dieną karo gydytojas nusprendė – reikia mesti darbą ir pagaliau įkurti sodą.
Apsisprendęs Š.Kasmauskas puolė skaityti literatūros apie sodininkystę.
Galų gale vienoje rusiškoje knygelėje jis perskaitė, kad gražiausias sodas yra Kiote – senojoje Japonijos sostinėje. Tuomet lietuviui ir dingtelėjo mintis: jeigu jau kurti sodą, tai tik japonišką.
Meistras gyvena sode
„Radau klaipėdietį, kuris mokėsi pas japoną Hajime Watanabe sodininkystės. Jis man patarė parašyti jam laišką. Parašiau ir jis atvažiavo – pradėjome dirbti.
Kai atvyko H.Watanabe, Lietuvoje siautė uraganas „Ervinas“, tačiau baisūs orai meistro neišgąsdino. Japonas nusprendė likti. Lietuva jam labai patinka ir jį žavi“, – džiaugėsi sodo savininkas.
Meistrui iš Japonijos H.Watanabe pastatytas atskiras namas. Viena namo pusė atsisukusi į sodą, o kita – į bonsų sodelį. Ankstyvais rytais jie grožisi sodu ir kartu geria kavą.
Dirbti į sodą japonas atvyksta tik vasarą. Žiemą jis grįžta pas savo šeimą į Japoniją. Be to, sode darbuojasi ir savanorių iš viso pasaulio – Vokietijos, Australijos, Irano.
Kaip pasakojo sodininkas, didieji sodo medžiai – iš Lietuvos miškų. Sodo akcentas bonsai – iš Japonijos.
„Akmenys yra ledynmečio dovana Lietuvai. Mes juos atsivežėme, iš viso daugiau nei 12 tūkst. tonų akmenų. Neatrodo gremėzdiškai, nes jie sumaniai išdėlioti. Tai irgi menas – kaip padėti akmenį, kad jis atrodytų švelniai“, – sakė sodininkas Š.Kasmauskas.
Vyko japoniškas festivalis
Saulėtą šeštadienį Š.Kasmausko sode vyko 6-asis japoniškas festivalis. Lankytojai galėjo stebėti, kaip atrodo tradicinis šaudymas iš lanko – kiūdo arba arbatos gėrimo ceremonija, pamatyti, kaip įrengiamas tikras japoniškas sodas.
Nedideliame plote meistras H.Watanabe bonsų metodika atkūrė Anykščių šilelio peizažą.
Taip pat festivalyje pasirodė senosios tradicinės japonų kovos kardais meistrai. Krautuvėlėje buvo galima įsigyti japoniškų akmeninių žibintų ir vandens baseinėlių, bonsų medelių ir vazonėlių, medžių ir krūmų sodinukų.
Japoniškame sode buvo galima apžiūrėti daug įdomybių: akmeninius žibintus, svajonių išsipildymo tvorelę, arbatos namelį, vardinių sakurų alėją, akmenų ratą, bonsų sodą ir daug kitų. Prie įėjimo vėjyje plaikstėsi japoniški karpiai. Tikrus karpius buvo galima pašerti tvenkinyje.
Vartai japoniškame sode turi išskirtinę reikšmę. Tai ir mistinis elementas, pažymintis dviejų pasaulių susidūrimo vietą ir įleidžiantis lankytoją į sodo pasaulį.
Pagal tradicinę Japonijos statybos technologiją, ąžuoliniai vartų rąstai ruošiami nenaudojant mechanizuotų įrankių. Vartų konstrukcijoje nenaudojamos nei vinys, nei varžtai.
