Nauja, išgarinimo pagrindu veikiančia technologija suabejojo ir mokslo pasaulyje žinomas chemikas Romas Ragauskas, teigiantis, jog užkrėstas medicinines atliekas saugu tik sudeginti, o tai esą gali atlikti vienintelė Lietuvoje valstybinė įmonė „Toksika“.
Medicininių atliekų deginimo projektą didžiąja dalimi finansuoja Norvegijos fondas, galbūt solidžios norvegiškos lėšos ir tapo kivirčų tarp Kaišiadorių rajono valdžios bei mažo kaimelio priežastimi.
Aplinkos neterš?
Trečiadienį vakare į Kaišiadorių rajono savivaldybės salę sugužėjo ne tik Pyplių kaimo gyventojai. Jie pareikšti savo nuogąstavimų dėl numatomo statyti pavojingų medicininių atliekų cecho prie kaimo – buvusiose fermose įsikūrusios plastikinių atliekų perdirbimo gamykloje „Plastic Chips“ – buvo susirinkę prieš dvi savaites.
Kaimiečiai pasipiktino, kad Aplinkos apsaugos agentūros Kauno regiono Taršos ir prevencijos skyrius nustatė, jog įmonei „Plastic Chips“ nereikės pateikti poveikio aplinkai vertinimo.
Aplinkosaugininkai padarė išvadą, jog atliekoms perdirbti naudojamas „žaliųjų“ technologijų įrenginys „Newster NW50“ veikia uždaro ciklo principu, ir pavojaus aplinkai bei žmonių sveikatai nekyla. Todėl ir nereikalaujama atlikti poveikio aplinkai vertinimo.
Pypliškiai vienu balsu šaukė nenorintys gyventi krauju, pūliais, seilėmis ir išmatomis užterštų, iš gydymo įstaigų atvežtų atliekų apsuptyje. Gyventojus ypač papiktino, kad vietos valdžia nepranešė apie aplinkosaugininkų duotą sutikimą Pyplių kaime statyti užkrėstų medicinos atliekų perdirbimo įmonę, o Kaišiadorių rajono kaimiškųjų apylinkių seniūnija apskritai tylėjo, kol apie projektą kaimiečiai atsitiktinai nesužinojo.
„Nesuprantu, kodėl nereikia žmonių sutikimo, kai statoma pavojingų atliekų utilizavimo gamykla. Įrengiant kavinę ar kirpyklą kaimynų sutikimo reikia, o įmonę, kurioje bus dirbama su kruvinais ir pūliuotais tamponais, nereikia?“ – stebėjosi ir piktinosi vietos gyventoja Regina Paknienė.
Atliekas sudeda į konteinerius
Verslininkas, bendrovės „Plastic Chips“ direktorius Darius Šikarskas išaiškino, jog medicininės atliekos nebus deginamos.
Jo teigimu, įrenginys „Newster NW50“ susmulkina ir 150 laipsnių temperatūroje išgarina medicinines atliekas. Atliekos iš ligoninių atvežamos supakuotos į sandarius, neperšlampamus maišus ir neišpakuojamos, o suverčiamos tiesiai į aparato konteinerį. Čia jos sumalamos, išgarinami skysčiai. Perdirbant net labai nešvarias, tarkime, išmatomis suterliotas atliekas iš ligoninės, dėl technologinių įrenginio ypatybių nesklinda joks kvapas.
Garai kondensuojasi, vėl virsta vandeniu, ir procesas kartojasi. Nekondensuoto garo likutis esą išleidžiamas į aplinką, nesukeliant jokios žalos gamtai ir žmogui.
Numatoma utilizuoti visas užkrėstas medicinos atliekas, išskyrus žmogaus kūno dalis.
Perdirbtų atliekų sumažėja iki 70 proc., tai – į prieskonių ar narkotinės kanapės miltelius panašios žalsvos granulės. Jas būtų galima tiekti šiukšles deginančioms kogeneracinėms elektrinėms, cementui gaminti.
Mokslininkas suabejojo
Tačiau tokių technologijų patikimumu suabejojo Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro Cheminių technologijų skyriaus vadovas Romas Ragauskas. „Bus apdorojamos ir plastikinės atliekos, o kaitinamas plastikas turi savybę užsikapsuliuoti. Tai yra, užkratai gali patekti tarsi į plastiko pūslę. Neaišku, kaip bus šalinamas ir galintis susidaryti pavojingas garų kondensatas, aplinkai kenksmingas šalutinis produktas – monomerai“, – būgštavo chemikas.
Jam abejonių kėlė ir pavojingų atliekų gabenimo iš ligoninių logistika: „Įsivazduokite, jei švirkštas pradurtų maišą ar įvyktų avarija ir automobilis apvirstų. Tada iškiltų užkrato pavojus žmonėms“, – pastebėjo R.Ragauskas.
Jam sukėlė abejonių ir faktas, kad pavojingos medicinos atliekos bus perdirbamos nedidelėje įmonėje, retoriškai klausė, ar „Plastic Chips“ vadovas D.Šikarskas yra chemikas pagal profesiją?
Mėgsta muziką, bet pats negroja
Į tokius mokslininko klausimus verslininkas neakivaizdžiai atsakė, jog turi pasisėmęs patirties, perdirbdamas išėjusius iš rikiuotės plastiko gaminius (šiukšlių konteinerius ir kitus), o šiuo metu skaitantis daug specialios literatūros apie pavojingų atliekų perdirbimą.
Tokie argumentai R.Ragausko neįtikino.
„Na, aš pavyzdžiui labai mėgstu simfoninę muziką, ja domiuosi, vaikštau į koncertus. Bet man nekilo mintis stverti dirigento lazdelės ar pagriežti smuiku orkestre“, – ironiškai kalbėjo chemikas.
Jo nuomone, pavojingas medicinines atliekas saugu tik deginti. R.Ragauskas įsitikinęs, kad tai padaryti gali tik visus kvalifikacinius ES reikalavimus atitinkanti valstybinė įmonė, deginanti įvairių rūšių kenksmingas atliekas – Šiaulių rajone įsikūrusi „Toksika“.
Anksčiau tokias atliekas degino Vilniaus įmonė „Senovė“, tačiau jos kaminų filtrai neatitiko naujų ES taršos saugos reikalavimų ir pavojingų atliekų deginimo atsisakė.
Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) vadovas, profesorius L.Labanauskas tvirtino, jog medicininės atliekos iš ligoninių pakraunamos saugiai, jokie švirkštai maišų nepradurs: jie atskiriami nuo plastikinės dalies ir dedami į specialius konteinerius. Esą supakuotos ligoninėje atliekos neturės jokio sąlyčio su aplinka, konteineriai su jomis bus metami tiesiai į aparato greitsukį (centrifūgą).
Išgirdęs priekaištų, jog jis šališkai palaiko projektą Pypliuose ir galimai yra juo suinteresuotas, L.Labanauskas sakė: „Aš turiu interesą kaip medikas, kaip ir visa Lietuvos medicina, kad užkrėstos atliekos būtų tinkamai utilizuotos. Dabar jos vežamos nukenksminti į Latviją ir Lenkiją. Kodėl turime mokėti mokesčius kaimyninėms šalims? Reikia palaikyti verslininką, kuris savo rizika ėmėsi veiklos, nes neatsirado įmonių, norinčių arba galinčių perdirbti medicinines atliekas, nė trupučio nepakenkiant žmonėms ir aplinkai“.
Įstatė patikimus filtrus
Tačiau bendrovės „Toksika“ direktorius Arūnas Dirvinskas teigė, jog valstybinė įmonė vienintelė Lietuvoje turi griežčiausius ES reikalavimus atitinkančią įrangą ir patirtį deginti pavojingas atliekas. Todėl sudeginti užkrėstas medicinines atliekas taip pat galėtų, nekeliant pavojaus aplinkai.
„Valstybė investavo apie 30 milijonų eurų dūmų valymo įrangai pastatyti. Dabar, deginant pavojingas atliekas, dūmai užtikrintai išvalomi nuo kenksmingų dalelių, įstatyti visiškai patikimi filtrai. Aplinkosaugininkai per kompiuterinę įrangą mato tiesiogiai, kas rūksta iš mūsų kaminų. Tikimės, kad ir dėl užkrėstų medicininių atliekų deginimo Aplinkos ministerija pasirinks tinkamą sprendimą“, – vylėsi „Toksikos“ vadovas A.Dirvinskas.
Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas paaiškino, jog Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) dokumentai rodo, kad Pypliuose planuojama naudoti technologija yra priskirtina prie integruotų garo pagrindu veikiančių atliekų tvarkymo technologijų.
„Leidinyje nurodoma, kad šių technologijų privalumas yra galimybė efektyviai nukenksminti atliekas per trumpą laiką, taip pat šios technologijos pasižymi aukštu automatizavimo lygiu ir valdomos kompiuteriu, automatiškai fiksuoja parametrus.
Įrengti tokias technologijas numatoma Tauragės ligoninėje ir Alytaus apskrities ligoninėje. Šiuo atveju irgi priimtos išvados, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas“.
Sukurtų naujų darbo vietų
„Plastic Chips“ vadovas D.Šikarskas sakė pajautęs nuoskaudą dėl vietos gyventojų priekaištų ir teigė manantis, kad žmones, pasinaudoję jų nežinojimu, kursto konkurentai, irgi tiesiantys rankas į Norvegijos „Žaliųjų projektų“ fondus.
„Perdirbti atliekoms skyriau visas savo kuklias išgales, lėšas. Aš pats šiame ceche praleidžiu visas dienas, į Kauną grįžtu tik pernakvoti. Nejaugi būčiau toks kvailas, kad nuodyčiau savo paties aplinką? Juolab kad viskas dar kybo ore, juk nežinau, ar gausiu Norvegijos paramą, tik paraišką pateikiau“, – kalbėjo verslininkas
Jeigu projektas bus patvirtintas, Pypliuose per metus būtų perdirbama iki 2 tūkst. tonų medicininių atliekų iš visos Lietuvos. Kaime, turinčiame apie 100 gyventojų, būtų sukurta 12 darbo vietų ir galbūt išasfaltuotas ne pačios geriausios būklės žvyrkelis.
LGS prezidentas L.Labanauskas teigė gavęs žinių, kad pypliškių nerimą kursto kai kurie jų gyventojai, šantažuodami Kaišiadorių rajono savivaldybę ir tokiu būdu siekdami, kad būtų išasfaltuotas keliukas prie jų namų.
Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus ir grupė aplinkosaugos specialistų trečiadienį Kaišiadorių rajono savivaldybėje vėl kelias valandas įtikinėjo vietos bendruomenes, kad tamponai, švirkštai, tvarsliava ir lašinės, kuriuose knibžda bakterijos, iš maišų neišlįs ir jų neužkrės.
Pypliškiai po audringų ginčų išėjo apsiraminę, bet iki galo neįtikinti.
„Mes atsikėlėme iš Kauno, nemažai investavome, kad sutvarkytume sodybą. Ir jei čia įsikurs užkrėstų medicininių atliekų deginimo įmonė, kaip mes parduosime namą, jei iškils būtinybė? Juk tokioje vietoje ir pusvelčiui niekas nenorės apsigyventi, nesigilins, kenksminga aplinkai tokia įmonė ar ne. Nekilnojamasis turtas taps menkavertis“, – nuogąstavo Pypliuose įsikūrusi kaunietė R.Paknienė.
