Mokyklų vadovai, pedagogai, moksleiviai ir jų tėvai aršiai priešinosi miesto valdžios planams kai kurias vidurines mokyklas paversti pagrindinėmis, vyko net kelios protesto akcijos.
Tąkart savivaldybės atstovai aiškino tik vykdantys Seimo bei Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus teisės aktus. Juose buvo nurodyta, kad reforma turi būti baigta iki 2015-ųjų rugsėjo pradžios.
Parlamentarų sprendimą pratęsti reformą pedagogai sutiko džiugiai, tačiau miesto valdžia jiems gerų žinių neturi.
Nori padėti galutinį tašką
„Švietimo įstaigų reformą baigėme, ir nematau prasmės grįžti prie šio klausimo. Kam gaišti laiką ir palikti rūpestį kitos kadencijos miesto tarybai?“ – svarstė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Permainų gali tikėtis tik Veršvų vidurinė mokykla. Nors ji neseniai taip pat tapo pagrindine, liepos mėnesį vyksiančiame posėdyje gali būti priimtas kitoks sprendimas.
Veršvų mokykla gali tapti gimnazija, nes jos apylinkėse nėra kitų vidurinio mokslo įstaigų.
„Galima atšaukti sprendimą dėl mokyklų pertvarkos, tačiau ar reikia tai daryti?“ – abejojo švietimo reikalus kuruojantis Kauno vicemeras Vasilijus Popovas. Jo nuomone, šitą dalyką reikėjo seniai užbaigti, tačiau politikai vis pasiduodavo spaudimui ir ieškodavo išimčių.
V.Popovas patvirtino, kad projektas dėl Veršvų mokyklos statuso pakeitimo gali būti pateiktas dar šį mėnesį įvyksiančiame miesto tarybos posėdyje. Prieš tai padėtis bus aptarta su mokyklos bendruomene.
Mokiniai sprunka į gimnaziją
Veršvų vidurinės mokyklos direktorė Jolanta Gulbinienė įsitikinusi, kad jos vadovaujama švietimo įstaiga yra ypatinga, todėl turėtų išlaikyti gimnazijos statusą.
„Visame Vilijampolės rajone daugiau nėra vidurinio mokslo įstaigų, ir tai nėra gerai. Mokykla tapo Raudondvario gimnazijos donore, o ši gimnazija – jau Kauno rajone“, – kalbėjo pedagogė.
Pasak jos, Veršvų vidurinė mokykla visada įvairiais būdais siekė išlikti vidurinio mokslo įstaiga.
Planuota ją paversti pakraščio gimnazija, tačiau neatitiko tam tikrų reikalavimų. „Galbūt per tuos artimiausius dvejus metus mokykla atras tikrąjį savo veidą, galbūt galėsime tapti pakraščio gimnazija“, – perspektyvomis džiaugėsi J.Gulbinienė.
Kuria raštą miesto tarybai
Tokio paties dvejų metų termino pageidauja ir Stasio Lozoraičio vidurinės mokyklos bendruomenė. Ši įstaiga atsidūrė dar prastesnėje situacijoje, mat senosios kadencijos taryba jai buvo suteikusi gimnazijos statusą, o pavasarį darbą joje pradėję politikai persigalvojo.
„Pasikeitus įstatymams, miesto taryba pati turėtų atšaukti savo sprendimą, kuriuo mokykla tapo pagrindine, nes tokiam sprendimui nebuvo jokių motyvų, neatsirado jokių naujų aplinkybių“, – įsitikinęs mokyklos direktorius Renaldas Baranauskas.
Mokyklos taryba jau įpareigojo jį kreiptis į Kauno tarybą, kad ši atkurtų teisingumą ir S.Lozoraičio mokykla taptų gimnazija.
R.Baranauskas gyrė Seimo sprendimą suteikti pereinamąjį laikotarpį.
„Jeigu per dvejus metus nebus rezultatų, negali pykti ar kažko kaltinti. Tuomet švietimo įstaiga turi tapti pagrindine“, – įsitikinęs neseniai šiai mokyklai vadovaujantis pedagogas.
Reformai taip pat labai aktyviai priešinosi Juozo Urbšio katalikiškosios vidurinės mokyklos bendruomenė. Ji netapo gimnazija, nes netoliese jau veikia viena katalikiškos pakraipos gimnazija.
