O ką pats R.Šimašius mano apie miesto ateities planus, atliktus darbus ir skambias akcijas?
– Jūs Vilniaus mero pareigas einate kiek daugiau nei du mėnesius. Ką atsakytumėte tiems kritikams, kurie teigia, kad R.Šimašius tik žada, o rezultatų nematyti?
– Paminėčiau kelis pagrindinius dalykus, bet yra daug ir kitų, kurie galbūt kol kas ne tiek matomi, bet pamatysime. Per du mėnesius pakeistas visas įmonių valdymo modelis. Jau formuluojami normalūs tikslai, o tas valdymas yra depolitizuotas. Pakeistos viešųjų pirkimų taisyklės, kurios užtikrina didesnį skaidrumą.
Pagaliau pradėta spręsti darželių problema. Patvirtintas sprendimas dėl 100 eurų. Parengta sklypų darželių nuomai, kad būtų galima nuomotis darželius privatiems operatoriams. Tvarkomi ir valdiški darželiai.
Praėjusią savaitę įsigaliojo ir supaprastinta renginių tvarka, pagal kurią bent dviem trečdaliams renginių nereikės jokių leidimų, jei garsiai negros muzika ir bus neuždaromas eismas.
– Vilniaus Olandų gatvėje esanti transformatorinė yra sumūryta iš žydų antkapių. Anksčiau sakėte, kad jos likimas bus sprendžiamas susitikus su žydų bendruomenės nariais. Ar jau aptarta, kada ir kaip ją tvarkysite?
– Su žydų bendruomene buvome susitikę net kelis kartus. Su šilumos tinklais ir „Lietuvos energija“ sutarta, kad kitais metais bus sutvarkyta. Dabar yra pakabinta apie tai pranešanti laikina lentelė.
Pagrindinis dalykas, kuris dar liko neišspręstas, tai žydų bendruomenės pasiūlymai, kaip pagarbiai panaudoti tuos išardytus akmenis. Išardyti transformatorinę ir tuos akmenis sukrauti į krūvą nėra pats geriausias sprendimas.
– Dar vienas problematiškas objektas – laiptai, vedantys į Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios pastatą Pylimo gatvėje. Planuojama juos išardyti, o paminklinius akmenis perkelti. Ką nutarėte su jais daryti toliau?
– Lygiai taip pat apie tai detaliai šnekamės su žydų bendruomene. Pati reformatų bendruomenė irgi nori, kad laiptai iš ten iškeliautų, ir tai natūralu. Yra du klausimai. Vienas – pinigų klausimas: kokius kitus akmenis ten įdėti. Kitas – kaip tuos išimtus akmenis panaudoti.
Pati žydų bendruomenė sako, kad čia nėra savaitės ar mėnesio skubos klausimas. Tiesiog reikia viską tvarkingai ir sistemiškai padaryti – tą ir darome. Manau, kad kitais metais tai ir turėtų įvykti. Savivaldybė ieškos ir finansavimo būdų, ir šaltinių. Galbūt ir privačių lėšų pavyks pritraukti.
– Praėjus kelioms paroms po skaudžios nelaimės T.Narbuto gatvėje, suorganizavote išvyką oranžiniais dviračiais, ir visi galėjo pamatyti sostinės dviračių takų problemines vietas. Kaip savivaldybė planuoja pertvarkyti dviračių takus, kad būtų užtikrintas saugumas?
– Tai yra sisteminis dalykas – saugumo ir susisiekimo patogumo aspektai. Jie net nesusiję su įvykusia nelaime. Noriu 90 proc. vilniečių užtikrinti, kad magistralinis normalios kokybės dviračių takas bus ne toliau, kaip 1 km nuo jų gyvenamosios vietos. Tuo taku jie galėtų tarp miesto rajonų ir iki centro nukakti.
Kitas dalykas, kad dviračių takai būtų be nesąmonių. Per pusantro mėnesio dalį dalykų mes jau esame sutvarkę. Galėčiau pasididžiuoti ir parodyti tas vietas. Klombos, šiukšliadėžės ar visokios takų sankirtos – jau keliolikoje vietų esame išsprendę.
Kad tų nesąmonių neliktų, noriu pasitelkti ir pačius dviratininkus, nes dviračių takus projektavo tikrai ne tie žmonės, kurie važinėja dviračiu. Laiptai yra vienas iš tų dalykų. Juos reikės išardyti (greičiausiai taip ir bus). Arba planavimo priemonėmis padaryti taip, kad niekas jais nenulėktų.
