Apie 300 žydų paminklų liekanų savivaldybė galų gale nusprendė išgabenti iš bendrovės „Žaluma“ aikštelės Ateities gatvėje.
Čia 1992 metais suvežti sovietmečiu iš žydų antkapių sumūryti laiptai ant Tauro kalno.
„Siūloma palaidoti paminklų liekanas kapinėse, pastatant atminimo lentą, taip pat galima panaudoti juos memorialui žydų kapinėms atminti.
Kai bus sutarta su žydų bendruomene, paminklus iš saugojimo aikštelės išgabensime“, – paaiškino Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojas Antanas Mikalauskas.
Paminklų liekanos 23 metus niekam nerūpėjo. Kasmet už jų saugojimą savivaldybė mokėjo po maždaug 3 tūkst. eurų.
Paveldosaugininkai ir istorikai nustatė, jog paminklai iš išardytų Olandų gatvės kapinių sovietmečiu buvo plačiai naudojami laiptams, laikančiosioms konstrukcijoms statyti.
Šiuo metu statinių su žydų antkapių paminklais yra netoli slaugos ligoninės Antakalnyje, atraminėje tvorelėje prie Lazdynų vidurinės mokyklos. Iš antkapių sumūryti ir laiptai, vedantys į Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios pastatą, kuris yra pačiame Vilniaus centre.
Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojas A.Mikalauskas teigė, jog iš paminklinių akmenų statytus laiptus Reformatų parke ketinama ardyti, tačiau jie jau nebus vežami į aikšteles, su jais bus elgiamasi pagarbiai.
„Žinoma, savivaldybei tai papildoma finansinė našta. Bet juk ne visada pinigams teikiama pirmenybė, juk nedora laipioti per mirusiesiems atminti skirtus akmenis“, – sakė A.Mikalauskas.
„Nereikia manyti, kad mes reikalaujame griauti visus pastatus, kuriems panaudoti žydų antkapiai. Jei yra gerai išsilaikę paminklai, juos būtų galima paimti ir panaudoti memorialui.
O šiaip užtektų tose vietose, kur statyboms naudoti antkapiai, pastatyti atminimą įamžinančias lenteles“, – aiškino Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Nepaliko akmens ant akmens
1829 m. Vilniaus generalgubernatoriaus potvarkiu žydų kapinėms buvo suteiktas 125 kvadratinių sieksnių (apie 2 ha) žemės plotas ties dabartine Olandų gatve. Laidoti kapinėse pradėta tik 1831 m., sutvarkius nuosavybės reikalus.
Kapinės buvo plečiamos 1848 m. ir 1893 m. Iki šio laikotarpio kapinėse buvo laidojama be didesnės tvarkos. Vėliau jos buvo plečiamos ir tvarkomos.
XX a. pradžioje kapinėse atsirado giminių koplyčių, obeliskų, juodo poliruoto akmens paminklų.
1938 m. kapinės vėl pradėtos tvarkyti, nes tvora ir vartai buvo beveik supuvę, antkapiai apgriuvę. 1940 m. šių kapinių plotas buvo 12,5 ha.
Apytiksliu skaičiavimu, 1830–1939 m. Užupio žydų kapinėse buvo palaidota apie 70 tūkstančių žmonių.
Vilniaus miesto vykdomojo komiteto Kultūros skyriui 1960 m. balandžio mėnesį buvo nurodyta sudaryti komisiją, kuri turėjo išsiaiškinti žymių žmonių kapus. Komisija sudarė žymių žmonių sąrašą ir pasiūlė išvardytus asmenis perlaidoti.
1961 m. spalio 27 dieną nutarta kapines per dvejus metus likviduoti. Kelių statybos valdyba buvo įpareigota 1963 m. vasarą ir rudenį nuimti visus antkapius ir tuos, kurių neprireiks laidojimo kontorai, panaudoti kaip statybinę medžiagą.
Tik nedaugelis kapų buvo perkelti į Sudervės žydų kapines. Akmeniniai antkapiai buvo išgrobstyti, supjaustyti ir panaudoti įvairiems statiniams.
