Toks ir buvo šios turtingos valstybės tikslas: išleidus, kaip neoficialiai teigiama, 6 mlrd. eurų sužibėti Europoje ir būti žinomai ne tik dėl naftos klodų. Kita vertus, jei ne nafta, ir tokių žaidynių nebūtų buvę.
Pirmosios Europos žaidynės, kuriose dalyvavo per 6 tūkst. sportininkų iš 50 šalių, atvertė naują puslapį kompleksinių sporto renginių metraštyje. Atvertė taip pompastiškai, kad daugeliui atvipo žandikaulis ir praėjo noras ką nors panašaus pakartoti.
Galima lažintis, kad kitų tokių brangių Europos žaidynių nebus. O kokios bus? Atsakymo į šį klausimą kol kas nėra, nors Europos olimpinių komitetų (EOC) vadovai stengiasi išlikti optimistai.
„Azerbaidžano ateitis yra šviesi ir Europos žaidynių ateitis yra šviesi“, – kalbėjo EOC prezidentas airis P.Hickey.
Bet jam kitokių žodžių reikėjo ieškoti prieš pat Baku žaidynių atidarymą sužinojus, kad Olandijos vyriausybė nutarė neskirti maždaug 50 mln. eurų antrosioms žaidynėms, kurios būtų vykusios tulpių šalyje 2019 metais.
Šis olandų sprendimas tik patvirtino daugelio Vakarų Europos gyventojų požiūrį į tokius sporto renginius: netrukdykite mums patogiai gyventi.
Galima suskaičiuoti Europoje dešimt miestų, kurie pastaraisiais metais buvo priversti atsisakyti olimpinių ambicijų rengti žiemos arba vasaros žaidynes, nes jų gyventojai pasakė „ne“.
Pastaraisiais dešimtmečiais ryški tendencija, kad didžiausius sporto renginius imasi organizuoti sparčiai besivystančios šalys, kurioms tai yra galimybė kartu susitvarkyti ir infrastruktūrą. Tai aktualu Kinijai, Rusijai, Turkijai. O ką tvarkyti Vakarų Europoje?
Būtent Rusija ir Turkija minimos kaip realiausios pretendentės rengti antrąsias Europos žaidynes, bet EOC nori, kad jos vyktų Vakarų Europoje ir sulauktų daugiau stiprių sportininkų. Baku jų trūko, ir tai labai akivaizdžiai įrodė galutinė medalių lentelė.
Antai Rusija iškovojo 79 aukso medalius (iš 253) – maždaug keturis kartus daugiau nei artimiausi konkurentai azerai (21) ir britai (18). Bet Rusijos sportas dabar tikrai nėra toks galingas, kaip gali atrodyti matant šiuos skaičius.
Lietuvos komandą pirmosiose Europos žaidynėse sudarė 70 sportininkų, jie parsivežė 7 medalius – 2 aukso, 1 sidabro ir 4 bronzos. Iš visų Europos šalių Lietuva užėmė 24-ąją vietą.
„Europoje esame per vidurį – mūsų mažai šaliai tai didelis laimėjimas. Pasirodėme geriau negu kaimynai latviai, turime tiek pat medalių kiek Slovakija, todėl drąsiai galime didžiuotis savo sportininkų laimėjimais“, – taip rezultatus įvertino Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė D.Gudzinevičiūtė.
Lietuviai iš tiesų smarkiai pranoko kitas dvi Baltijos šalis – Latvija su 1 aukso ir 1 bronzos medaliu liko 31-oji, o Estija su 1 sidabro ir 2 bronzos medaliais – 33-ioji.
Kiti mūsų kaimynai, ko gero, irgi nelabai gali džiaugtis. Pavyzdžiui, galingai žaidynes pradėjusi Baltarusija pabaigoje sulėtino tempą ir nukrito į 7-ąją vietą (10, 11, 22), o Lenkija užėmė 19-ąją poziciją (2, 8, 10).
Vis dėlto ko verti lietuvių medaliai? Nors EOC visus asmeninius apdovanojimus įvertino vienodomis premijomis (auksą – 4 tūkst. eurų, sidabrą – 2,5 tūkst., bronzą – 1,5 tūkst. eurų), tikroji jų vertė buvo labai skirtinga.
Baku auksą iškovojo 20-metis kanojos irkluotojas H.Žustautas, o 18-metis plaukikas A.Šidlauskas parvežė aukso ir sidabro medalius. Pranokusios trenerių lūkesčius bronzos medaliais nustebino 20-metės paplūdimio tinklininkės I.Dumbauskaitė ir M.Povilaitytė, bronza taip pat pasipuošė atkakliai kovojęs 31 metų badmintonininkas K.Navickas.
Mažiausiai tikėti buvo Rusijos globojamos neolimpinės sporto šakos sambo imtynių atstovų iškovoti du bronzos medaliai – juos pelnė 27 metų R.Matukas ir 26-erių R.Aksionova. Šiems atletams pakako laimėti po vieną kovą, nes varžybos prasidėjo iškart nuo ketvirtfinalio.
Beje, šios savigynos imtynės tik paskutinę minutę spaudžiant rusams buvo įtrauktos į Europos žaidynes.
Lietuvos tinklininkės ir badmintonininkas iki savo medalių nuėjo ilgą kelią ir tikrai buvo jų verti, tačiau laimėti padėjo ir tai, kad stipriausių varžovų Azerbaidžane nebuvo.
A.Šidlauskas įrodė, kad plaukimas krūtine yra lietuvių mėgstamiausias plaukimo stilius, bet Europos žaidynėse vyko tik jaunimo varžybos, todėl šių atletų iki olimpinių aukštumų laukia dar ilgas kelias.
Vertingiausias – H.Žustauto auksas, nes jam atrankos varžybose namuose pavyko pranokti Londono olimpinį vicečempioną J.Šukliną, o Baku – ir tuos irkluotojus, kurie vis neleisdavo pastarajam užlipti ant aukščiausio laiptelio.
Namo grįžusi LTOK prezidentė nepasakė, kaip EOC vadovas, kad „Lietuvos sporto ateitis yra šviesi“. Bet pasiekti rezultatai rodo, kad deimančiukų ir talentų mes turime.
Šiuokart medalininkus išskirtiniu dėmesiu apdovanojo juos sveikinę ir prezidentė D.Grybauskaitė, ir premjeras A.Butkevičius.
Tačiau svarbu, kad sportas valdžios dėmesio ir valstybės pinigų nestokotų kasdien, o ne tik po sėkmingų atletų startų.
