Projektą inicijavusi Vyriausybė siūlė prisipažinusius
įslaptinti visam laikui, bet šią nuostatą pakeitė Seimo
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Komitetas atkreipė
dėmesį, kad atsižvelgiant į kitų NATO valstybių praktiką,
informacija negali būti įslaptinama neribotam laikui, o ilgiausias
įstatyme numatytas informacijos įslaptinimo terminas – 75 metai.
Komitetas taip pat pažymi, kad įslaptinimo terminas pagal
galiojančius teisės aktus gali būti pratęstas.
Pataisų šalininkai pabrėžė, kad prisipažinusiems slaptumą
yra garantavusi valstybė, o jų paskelbimas būtų naudingas Rusijos
slaptosioms tarnyboms.
„Būkime garbingi prieš tuos žmones, kurie patikėjo valstybe,
kurie pripažino savo klaidą ir nesulyginkime jų su tais, kurie
paniekino mūsų valstybę, ir dėl vienokių ar kitokių
priežasčių valstybei netapo žinomas jų bendradarbiavimo su šia
sovietų struktūra faktas. Jauskime atsakomybę už valstybės duotus
įsipareigojimus“, – sakė liberalas Vitalijus Gailius.
Konservatorius Arvydas Anušauskas sakė, kad „didžiausia FSB
sėkmė būtų žinoti tuos žmones, kurie savo laiku atsisakė
bendradarbiauti su KGB ir užpildė Valstybės saugumo departamento
parengtas anketas“.
„Aš neginu slapto bendradarbiavimo fakto, tačiau įstatymo
principai, kurie buvo įdėti savo laiku prieš 15 metų į
įstatymą, buvo tokie, kad šis įstatymas neliečia
pretenduojančių eiti į politiką, į teisėjus, į prokurorus, į
prezidentus, į ministrus, t. y. jokia apsauga jiems netaikoma. Dažnai
spekuliuojama, kad yra žmonės (slapti prisipažinę bendradarbiai),
kurie vaizduoja patriotus ir sėdi politikoj, šiuo atveju tai
žmonės, kurių politikoje ir nėra, tai dažniausiai eiliniai mūsų
piliečiai, kurie savo laiku prisiėmė tam tikrą atsakomybę ir
informavo apie tuos žmones, kurie dirbo KGB, apie jų metodus,
informavo, jei su jais mėgino susisiekti dabartinės Rusijos
slaptosios tarnybos, ir buvo ne vienas toks atvejis“, – kalbėjo
A. Anušauskas.
Socialdemokratas Algirdas Sysas su tuo nesutiko ir teigė, jog su
šalies nepriklausomybe daugelis gyventojų turėjo savo lūkesčių,
bet ne visi jie išsipildė – kodėl tada esą reikėtų ginti
prisipažinusių bendradarbių lūkesčius likti nežinomiems. Jis
teigė norintis „žinoti tuos žmones, kad jie šiandien nevaidintų
herojų“.
„Atsakydamas apie lūkesčius, aš manau, kad prieš 25 metus
daugelis lietuvių patikėjo labai gražiais lūkesčiais, ne visus
tuos lūkesčius valstybė įvykdė, todėl mes pirmaujame pagal
emigravusių žmonių skaičių iš Lietuvos. Kažkodėl mes
pamirštame tuos lūkesčius, bet pradedame galvoti apie labai mažos
grupės žmonių, kurie gal suklydo pasirašydami bendradarbiavimą su
KGB, bet praėjo 25 metai. Aš nelaikau jokio pykčio tiems
žmonėms, bet aš noriu žinoti tuos žmones, kad jie šiandien
nevaidintų herojų, nevaidintų patriotų“, – sakė A. Sysas.
„Tikrai niekada negalvojau, kad turėsiu ginti slapta
bendradarbiavusius su KGB asmenis nuo socialdemokratų“, – replikavo
liberalė Dalia Kuodytė, buvusi Lietuvos gyventojų genocido ir
rezistencijos tyrimo centro vadovė. „Tai, kas šiandien kalbama,
tikrai laikyčiau nesusipratimu. Kai buvo priimamas šitas įstatymas,
nebuvo kalbama apie jokią galimybę išslaptinti šiuos asmenis,
jiems buvo pasakyta vienareikšmiškai – ateikit, prisipažinkit ir
valstybė saugos jus nuo informacijos viešinimo ir kitų valstybių
įtakų“.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Zbignevas Jedinskis
teigė, kad prisipažinimo faktas „dabar nieko nereiškia“.
„Būdami įslaptinti, kai visuomenė apie juos nežino, jie gali
būti šantažuojami ne tik vidaus politikų, bet ir iš išorės. Tie
žmonės yra potencialūs valstybės kenkėjai, ir kas gali
garantuoti, kad jie iki šiol nėra kaimyninės valstybės agentai“,
– sakė Z. Jedinskis.
Iki šiol įstatymas numatė, kad prisipažinusių buvusių
slaptų KGB bendradarbių duomenys įslaptinami, tačiau šiemet
sueina terminas, kai jų byloms baigia galioti slaptumo žyma.
Valdančiosios koalicijos politinė taryba prieš kurį laiką
svarstė galimybę paviešinti asmenis, kurie prisipažino slapta
bendradarbiavę su sovietų saugumu, bet šios idėjos atsisakyta.
Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos
komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis
prisipažino 1589 asmenys. Remiantis išlikusia KGB dokumentine
medžiaga daroma prielaida, kad 1940–1991 metais su LTSR KGB slapta
bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.
