Kai buvęs meras Artūras Zuokas buvo puolamas už bandymus statyti Neries pakrantėje modernų statinį už didelius pinigus ir prijungti Vilnių prie Guggenheimo muziejų pasaulinės sistemos, slapta troškau, kad jam pavyktų. Nes per Guggenheimo muziejų Lietuvą pasiektų daug modernių idėjų ir nematytų personažų.
Bet tada nugalėjo apie Guggenheimą nieko negirdėjęs Juozas Imbrasas (buvo toks miestelio politikas). Sakė: susirado Zuokas pažįstamą žydą, plaus pinigus. Imbrasas garsėjo norais naktį Vilniuje nutildyti triukšmą: vištų laikas išmušė – visi kalba pašnibždomis ir televizorių patildo.
Abu pasiūlymai mano širdžiai labai tiko: smagu lankyti provokuojančias parodas ir vienuoliktą vakare eiti miegoti.
Tačiau tik šią vasarą galutinai išsiaiškinau, kodėl vilniečiai meru Zuoko neišrinko. Nes jis nė sykio nevažiavo troleibusu: rieda paspirtuku arba išsyk steigia lėktuvų saugyklą.
Troleibusais iš miesto pakraščių į centrą keliaujantys žmonės iki šiol kenčia nuo Zuoko nurodymo lipti į vidų ne per pirmas duris, o per kurias kas sugalvoja.
Buvęs meras padarė neįkainojamą paslaugą bilietų neturintiems „zuikiams“, benamiams ir alkoholikams. Sergančių ir nevalgiusių benamių man labai gaila: nelabai įsivaizduoju, kokiu būdu jie kiauromis kojomis galėtų pasiekti stotį arba miesto centrą, kur dar gauna šio to užvalgyti ir pasirankioja centų.
Vilnius pirmasis buvo sugalvojęs, kad miesto gyventojai tvarkingai per pirmąsias duris žengtų į troleibusą rodydami bilietą vairuotojui. Girti, agresyvūs, smirdintys ir kitaip apsileidę tiesiog nepatektų – reikėtų pirmiau nusiprausti, o kai kam ir pasikeisti kelnes. Daug kam nepatiko: nei prasmuksi be bilieto, nei įsitempsi tris maišus butelių, surankiotų iš šiukšlių dėžių.
Bet buvęs meras nė už ką nenorėjo žaidimo pralošti, todėl pasidavė populizmui ir atmainė civilizuotą sprendimą keleivius įlaipinti pro priekį. Užtat dabar iš Saulėtekio arba Antakalnio galo pajudėjusiuose troleibusuose yra ką filmuoti: nešvarūs vargdienių rūbai, sumuštos nosys, po troleibuso sėdynėmis paliekamos balutės. Būna net blogiau.
Ką daro keleiviai, kurie bilietus turi? Lipa lauk iš priteršto troleibuso ir, keikdami buvusį merą, laukia kito. Jeigu ilgai reikės laukti, vilniečiai supras, kad ir meras Remigijus Šimašius nevažinėja troleibusais. Pabandykite – tikrai verta: išvysite, kaip raukosi užsieniečiai, užuodę kvapus, išsigandusios lauk šokinėja švarios studentės, o neprimatančios pensininkės močiutės išsitepa sijonus netyčia įsėdusios į spalvotą balutę.
Bet iš tiesų reikėtų galvoti, kaip miestas galėtų padėti žmonėms, kurie neturi visai nieko: vietos miegoti ir praustis bei pasiekti miestą nešiurpindami dar nedegradavusių piliečių. Taisyklė aiški: visi su visais esame susiję ir niekur nepaslėpsi tų, kurie visiems trukdo. Mere R.Šimašiau, pirmadienio darbo dieną pradėkite nuo troleibuso.
