Tai penktadienį paskelbė Lietuvos apeliacinis teismas,
išnagrinėjęs nuteistojo prašymą paleisti jį iš suėmimo dėl
pablogėjusios sveikatos. K.Michailovas teigė, kad dėl aštuonerius
metus trunkančio, jo manymu, nepagrįsto kalinimo, pablogėjo jo
sveikata, laiku nebuvo atlikti tyrimai.
Kitų metų sausį nuteistajam Vilniuje bus atliekama planinė
širdies operacija, kurios metu bus implantuotas stimuliatorius.
„Atkreipiu Jūsų dėmesį, kad šios negatyvios pasekmės iš
dalies atsirado ir dėl tos priežasties, kad, nepaisant daugkartinių
mano kreipimųsi, prašymų bei tarpininkavimų, per pastaruosius
dvejus su viršum metų, aš nesulaukiau savalaikio profesionalaus
medicininio ištyrimo ir negavau savalaikės medicinos pagalbos, apie
ką ne vieną siekį Jus informavau“, – rašoma K.Michailovo
pareiškime Apeliaciniam teismui.
Apeliacinis teismas penktadienį paskelbė, kad kardomosios
priemonės suėmimo pagrindai nėra išnykę, teismas taip pat
atkreipė dėmesį į nuteistojo pabėgimo galimybę paleidus jį į
laisvę.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Valstybės kaltintojai Generalinės prokuratūros prokurorai
Saulius Verseckas ir Rolandas Stankevičius siekia, kad kaltinimai
nužudymu K.Michailovui būtų perkvalifikuoti į nusikaltimą
žmoniškumui.
Pirmos instancijos teismas nustatė, kad K.Michailovas, dirbdamas
Sovietų sąjungos Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės
ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) milicininku, veikdamas
šio būrio vado Česlavo Mlyniko suburtoje organizuotoje grupėje,
kartu su to paties būrio milicininkais Andrejum Laktionovu ir
Aleksandru Ryžovu, tyčia nužudė tarnybos pareigas vykdžiusius
Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnus Antaną Musteikį,
Stanislavą Orlavičių, Ričardą Rabavičių, Algirdą Kazlauską,
Juozą Janonį, Algimantą Juozaką ir Mindaugą Balavaką bei
pasikėsino nužudyti Tomą Šerną.
Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje rašoma, kad 1991 metų
liepos 30-osios rytą Rygos OMON vadas Č.Mlynikas specialiųjų
grupių „Delta-1“, „Delta-2“ milicininkams davė nurodymą
ruoštis kelionei į Vilnių. Liepė pasiimti neperšaunamų
liemenių, ginklų, sprogmenų. Omonininkai pasiėmė jokiose
apskaitose neužfiksuotus 7,62 mm kalibro automatus AKM, kurie buvo
pagrobti iš Rygos policijos akademijos ir naudojami įvairiose
operacijose.
Ginkluotės konvojavimas iš Vilniaus tebuvo oficiali kelionės
dingstis. Iš vienuolikos rygiečių, skirtingu laiku atvykusių dviem
automobiliais, Vilniaus OMON bazėje Valakampiuose pasiliko septyni
– likusieji tą patį vakarą grįžo namo.
K.Michailovas Apeliaciniam teismui teigė, kad
Medininkų žudynių laikotarpiu su kitais omonininkais buvo Vilniaus
OMON bazės teritorijoje ir nebuvo jos palikęs iki pat išvykstant
į Rygą.
Medininkų žudynių bylos nagrinėjimas Apeliaciniame teisme
užtruko daugiau nei trejus metus – pirmasis posėdis įvyko 2012
metų sausį.
Per šį laikotarpį teismas gynybos ir prokuratūros prašymu
apklausė liudytojus, siuntė teisinės pagalbos prašymus į Latviją
ir Rusiją dėl buvusių omonininkų apklausų, tačiau pastarieji
prašymai nebuvo įvykdyti.
Manoma, kad verdiktą šioje byloje Apeliacinis teismas skelbs
rudenį.
Latvijos pilietį K.Michailovą 2007 metų lapkričio 28 dieną
sulaikė Latvijos teisėsauga, remdamasi Lietuvos išduotu Europos
arešto orderiu. Lukiškių tardymo izoliatoriuje jis laikomas nuo
2008-ųjų sausio. Vėliau paaiškėjo, kad teisiamasis yra įgijęs
ir Rusijos pilietybę.
