Seimas vakar pritarė specialiosios komisijos statusą turėjusio parlamentinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktoms lėktuvo An-2, skridusio iš Švedijos ir nukritusio į Baltijos jūrą, tragedijos tyrimo išvadoms.
„Ši avarija dar kartą atskleidė, kad valstybė niekuo dėta, o Lietuvos žmonių gelbėjimas yra jų pačių reikalas“, – skambiai pareiškė parlamentinės komisijos išvadoms nepritaręs Seimo narys Povilas Urbšys.
Tačiau šūkiais kalbantis politikas turėjo susigūžti vakar paaiškėjus ilgai tyrėjų slėptam faktui – nuskendusiame lėktuve rasto 60-mečio piloto Adolfo Mačiulio kraujyje aptikta 0,77 promilės alkoholio.
„Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, dar didesnė alkoholio koncentracija aptikta ištyrus žuvusio lakūno šlapimą.
Buvo paimta įvairių mėginių
Informaciją apie nustatytą lengvą piloto girtumą „Lietuvos rytui“ patvirtinęs Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras Simonas Minkevičius pabrėžė, kad tai yra pirminė kraują tyrusių ekspertų išvada: „Ji bus tikslinama, nes dar bus atliekama ir papildomų tyrimų.“
Apie tai prokurorai informavo ir parlamentinį tyrimą atlikusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narius.
„Mūsų vyrai – drąsūs, mėgsta rizikuoti“, – daugiau kaip prieš savaitę, susipažinęs su prokurorų pateikta medžiaga, tik užuominomis kalbėjo komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.
Anksčiau buvo nustatyta, kad A.Mačiulį mirtis ištiko dėl paskendimo. Ant piloto kūno rasta nežymių odos nubrozdinimų, tačiau, pasak ekspertų, tai nebuvo vyro mirties priežastis.
Atliekant piloto kūno ekspertizę ištirti buvo paimtas ne tik jo kraujo, bet ir šlapimo mėginys, taip pat tirti vidaus organai.
A.Mačiulio šlapime rastas alkoholio kiekis – 1,03 promilės.
Vidaus organuose narkotikų pėdsakų nerasta, bet aptikta vaistų, greičiausiai paracetamolio, pėdsakų. Vaistų pakuotė rasta ir A.Mačiulio drabužių kišenėje. Kokie tai vaistai, ekspertai dar nenustatė.
Priklauso nuo sąlygų
Pasak Valstybinės teismo medicinos tarnybos direktoriaus pavaduotojo ekspertizėms Rimanto Laurinavičiaus, kiek žmogus buvo išgėręs prieš nuskęsdamas, galima nustatyti tik apytiksliai.
Alkoholio koncentracija kraujyje ir šlapime gali skirtis dėl kelių priežasčių.
Tikslesnius duomenis rodo šlapimo tyrimai, nes žmogus skęsdamas įkvepia vandens, jis per plaučius ir per kraujotakos sistemą patenka į kraują ir alkoholį atskiedžia.
Teigiama, kad žmogui skęstant į plaučius gali patekti apie litrą vandens, dalis jo patenka ir į kraują. Alkoholio koncentracija priklauso ir nuo kūno puvimo proceso. Šiltame vandenyje kūnas pūva greičiau, šaltame – lėčiau.
„Jei puvimas nevyksta, alkoholio koncentracija organizme bėgant laikui išlieka beveik tokia pat kaip ir mirties momentu. O šlapime, net ir puvimo atveju, išlieka tokia pat, jei žmogus iki mirties nesirgo cukriniu diabetu“, – „Lietuvos rytui“ aiškino R.Laurinavičius.
Jei gyvas žmogus sirgo cukriniu diabetu ir organizme buvo gliukozės, žmogaus šlapime gali susidaryti šiek tiek alkoholio. Gliukozė gali padidinti ir jo koncentraciją kraujyje.
„Bet tai vyksta tik tada, kai yra labai ryškus kūno puvimas“, – pabrėžė R.Laurinavičius.
Kūnas buvo mažai suiręs
„Lietuvos ryto“ šaltinių žiniomis, tris savaites labai šaltame vandenyje išbuvęs A.Mačiulio kūnas nebuvo pradėjęs irti, nežymūs irimo požymiai buvo matomi tik ant piloto veido.
Todėl šlapime rastas alkoholio kiekis yra toks, koks pilotui skęstant buvo jo organizme.
Turės įtakos tyrimui
Žinia apie vieno pilotų girtumą suglumino Susisiekimo ministerijos orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovą Bronių Merkį. Ekspertas mano, kad tai turės įtakos tyrimui.
„Alkoholis neabejotinai svarbus gebėjimui valdyti lėktuvą. Jeigu nebūtų įtakos, niekas nedraustų apsvaigusiam skristi. Net automobiliui valdyti alkoholis įtakos turi, o orlaiviui – be abejo“, – BNS kalbėjo B.Merkys.
Lakūnams galioja nulio promilių reikalavimas, tačiau privačių lėktuvų ar mažesnių kompanijų pilotų blaivumo niekas netikrina.
Pasak Susisiekimo ministerijos atstovo, jo praktikoje girtas pilotas yra išskirtinis atvejis: „Vieną kartą buvo avarija, kai skraidyklės pilotas buvo išgėręs.
Bet čia – profesionalas. Jeigu taip yra iš tikrųjų, tai labai blogai. Tai iš tikrųjų labai blogai ir kolegoms. Visuomenės akyse bus lyg toks vaizdas: ko jie girti skraido. Labai blogai, labai blogai vertinu.“
Turi įrangą, bet nepasinaudoja
Klaipėdos prokurorai ikiteisminį tyrimą atlieka dėl galimų darbų saugos reikalavimų pažeidimų ir dėl be žinios dingusio asmens. Dingusiu be žinios laikomas antrasis pilotas 60-metis Alvydas Selmistraitis, jo kūno nerasta iki šiol.
Kai kurie parlamentarai vakar svarstė, kad pastarojo kūną tamsiuoju paros metu galėjo užfiksuoti Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) priklausančiuose sraigtasparniuose esanti termovizorinė vaizdo stebėjimo įranga.
Kitas objektas buvo aptiktas naktinio stebėjimo prietaisu, bet nematomas su termovizorine įranga.
Bėda ta, kad nei Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras, kuriam buvo perduotos padarytos nuotraukos, nei VSAT neturi patyrusių specialistų, kurie būtų galėję nustatyti, kas jose matyti.
Todėl buvo nuspręsta palaukti šviesiojo paros meto ir pakartotinai atlikti paiešką panaudojant sraigtasparnį. Bet kitą dieną tame rajone jokių objektų jau nebuvo aptikta.
„Tai visiškas nesusipratimas. Turime šimtus tūkstančių litų kainuojančią įrangą, bet negalime ja pasinaudoti. Kam tada švaistyti pinigus?“ – piktinosi Seimo narys Saulius Bucevičius.
Sistema – su trūkumais
Komisijos išvadas Seimui pristatęs komiteto vadovas A.Paulauskas svarstė, kad nukritę pilotai neturėjo didelių vilčių išsigelbėti. Bet jis taip pat kalbėjo apie gelbėjimo ir paieškų sistemos trūkumus.
A.Paulausko teigimu, nors tarnybos veikė pagal nustatytą tvarką, vis dėlto visuomenę šokiravusi chaotiška paieškos ir gelbėjimo operacija galėjo būti vykdoma ir operatyviau, o veiksmai labiau koordinuojami.
„Tyrimo metu nustatyta, kad formaliai Baltijos jūroje paieškos ir gelbėjimo operacijoms vadovauja Karinių jūrų pajėgų gelbėjimo centras, tačiau jis neturi techninių galimybių stebėti orlaivių ir koordinuoti paieškos“, – dėstė politikas.
Anot komiteto vadovo, šiuo metu nėra tarpusavio sąveikos tarp tokių institucijų, reikėtų, kad paieškos ir gelbėjimo operacijoms vadovautų viena tarnyba.
„Didžiausią problemą kėlė bendravimas su artimaisiais ir visuomene. Jie gaudavo informaciją tik iš žiniasklaidos“, – pabrėžė A.Paulauskas.
Parlamentarai pateikė pasiūlymų Vyriausybei
* Komitetas pasiūlė Vyriausybei svarstyti galimybę dėl privalomo orlaivių draudimo, kuris galėtų būti vienas šaltinių gelbėjimo darbams finansuoti.
* Taip pat siūloma mažinti tolimųjų skrydžių nuo vandens ribą. Dabar ji siekia 100 jūrmylių ir An-2 nuo jos nebuvo nutolęs.
* Dabar neprivaloma turėti nei avarinių kreipiamųjų signalų, nei radiolokacinių atsakiklių, nei plaustų ar hidrokostiumų.
* Seimo komiteto nuomone, reikėtų bausti lakūnus, kurie atitinkamoms tarnyboms nepraneša apie skrydžio pabaigą.
* Tarp Vyriausybei, Susisiekimo ir Krašto apsaugos ministerijoms pateiktų rekomendacijų yra ir punktas, siūlantis įpareigoti pilotus, skraidančius nevaldomoje oro erdvėje, atsakyti į skrydžių valdymo centro paklausimus, jei tam yra techninių galimybių.
* Taip pat siūloma svarstyti galimybes trumpinti reagavimo į galimas avarijas laiką.
* Komitetas pasiūlė parengti skrydžių vadovams skirtas detalias rekomendacijas dėl būtinų veiksmų įvykus galimai orlaivio avarijai ir kaip apie tai turi būti pranešta už paieškas bei gelbėjimą atsakingoms institucijoms.
* Siūloma įvertinti galimybę paieškos ir gelbėjimo koordinavimą pavesti atlikti vienai institucijai arba detalizuoti esamų koordinuojančių institucijų tarpusavio sąveiką aiškiai nubrėžiant jų atsakomybės ribas, taip pat ir tais atvejais, kai nėra aiškios avarijos ar incidento vietos.
* Tarp Seimo patvirtintų komisijos rekomendacijų – užtikrinti Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro galimybes koordinuoti paieškos ir gelbėjimo operacijas orlaiviais.
* Raginama užtikrinti paieškos ir gelbėjimo darbus koordinuojančių institucijų gebėjimus teikti visapusišką informaciją ieškomų ar nelaimę patyrusių orlaivių bei laivų savininkams, nukentėjusiųjų artimiesiems ir visuomenei.
* Seimas pasiūlė užtikrinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos orlaivių bazavimosi vietos pajūrio regione įrengimą ir spręsti galimybę, kad jie būtų nuolat parengti gelbėjimo darbams.
