Kariuomenės pajėgų, štabų, valdybų ir dalinių vadams
pristatęs kariuomenės vizijos projektą, jis teigė sieksiantis, kad
greitojo reagavimo pajėgos būtų stiprinamos dar viena bataliono
kovine grupe.
„Nacionalines greitojo reagavimo pajėgas bus sieksima
išplėsti suformuojant dar vieną – trečią bataliono kovinę
grupę“, – rašoma kariuomenės pranešime spaudai.
Taip pat J.V.Žukas žada, kad komplektuojant karinius vienetus
personalu, prioritetas bus teikiamas būtent nacionalinėms greitojo
reagavimo pajėgoms.
Šauktiniai šiose pajėgose neturėtų budėti.
„Šių pajėgų vienetus komplektuosime profesinės karo
tarnybos kariais, kurių dauguma profesinės karo tarnybos sutartis
pasirašys sėkmingai atlikę nuolatinę privalomąją pradinę karo
tarnybą. Kitus kariuomenės manevrinius vienetus, neįeinančius į
greitojo reagavimo pajėgų sudėtį, komplektuosime tiek profesinės,
tiek privalomosios pradinės karo tarnybos kariais“, – sakė
J.V.Žukas.
Šiuo metu Lietuvos greitojo reagavimo pajėgas sudaro apie 2,5
tūkst. karių – dvi bataliono kovinės grupės, karinių oro
pajėgų, specialiųjų operacijų pajėgų ir logistinės paramos
vienetai.
Pasak J.V.Žuko, kartotiniai rezervo karių mokymai šiais metais
bus pristabdyti. Toks sprendimas priimtas todėl, kad tam tikrus
kariuomenės pajėgumus reikėjo sutelkti pasirengimui priimti ir
parengti šių metų šauktinius.
Kitais metais šie mokymai vėl bus rengiami.
„Ateityje parengtojo rezervo karių įgūdžius ketiname
atnaujinti suformuotuose rezervo padaliniuose, kurie bus priskirti jau
egzistuojantiems kariniams vienetams“, – savo socialinio tinklo
„Facebook“ paskyroje teigė kariuomenės vadas.
Vystant Lietuvos kariuomenę ateinantį dešimtmetį didžiausias
dėmesys bus skiriamas sausumos pajėgoms. Bus siekiama didinti
karinių vienetų parengtį: sukomplektuoti juos personalu iki 90
proc., įsigyti ir įdiegti modernią bei išlaikyti jau turimą
karinę techniką, įrangą, ginkluotę ir ekipuotę, tobulinti
karinį rengimą ir gerinti sąveiką tarp karinių vienetų bei
pajėgų.
Lietuvos parlamentinės politinės partijos yra įsipareigojusios
iki 2020 metų padidinti krašto apsaugos finansavimą iki 2 proc.
bendrojo vidaus produkto (BVP).
