Jos numato, kad be tėvų globos likęs vaikas globos
institucijoje būtų apgyvendinamas tik išimtiniais atvejais, kai
nėra galimybės jo globoti šeimoje arba šeimynoje.
Šalies vadovė pataisas pateikė argumentuodama, kad jos
sumažins vaikų, patenkančių į globos namus, skaičių ir
paskatins įvaikinimą. Numatyta, kad pataisos įsigalios nuo 2017
metų sausio.
Pataisomis siūloma riboti vaikų iki trejų metų patekimą į
globos namus. Jie į globos institucijas patektų tik išskirtiniais
atvejais, kai yra būtina specializuota sveikatos priežiūra ar
slauga, arba kai vaiką skubiai paėmus iš šeimos nėra galimybių
jį laikinai apgyvendinti kitoje šeimoje ar šeimynoje.
Pataisos taip pat numato griežčiau riboti laikinosios
globos trukmę, argumentuojant, kad taip įvaikinimas vyktų
sparčiau. Siūloma nustatyti, kad vaiko laikinoji globa truktų ne
ilgiau kaip dvylika mėnesių.
Prezidentūros teigimu, šiuo metu laikinoji globa vaikų namuose dažnai trunka iki penkerių ir daugiau metų, o tai esą
yra viena pagrindinių kliūčių vaikams patekti į naujas šeimas.
Nustačius ne ilgesnę kaip metų laikiną vaiko globą, praėjus
šiam laikotarpiui turėtų būti įvertina galimybė grąžinti
vaiką į šeimą arba turėtų būti kreipiamasi į teismą dėl
vaiko laikinosios globos pratęsimo ar nuolatinės globos nustatymo.
Kaip pabrėžia prezidentūra, šalyje veikia daugiau nei 100
vaikų globos institucijų, o tai neatitinka tarptautinės praktikos.
Iš viso šalyje yra apie 10 tūkst. vaikų, likusių be tėvų
globos. 2013 metų pabaigoje beveik 60 proc. iš jų augo globėjų
šeimose, 37 proc. – institucijose, likusieji – šeimynose.
Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas, vertinantis, kaip
valstybės įgyvendina Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją,
yra pareiškęs, jog Lietuva turi sumažinti didelį iš tėvų
paimamų ir institucijose apgyvendinamų vaikų skaičių, ypač
vaikų iki trejų metų amžiaus.
