Šiuos duomenis Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje
ketvirtadienį paskelbė teisėjas Aloyzas Kruopys, jis perskaitė iš
medikų gautus dokumentus.
Kalėti iki gyvos galvos nuteistas K.Michailovas ta proga dar
kartą paprašė teismo paleisti jį iš suėmimo, nelaukiant
apeliacinio proceso pabaigos.
„Atkreipiu Jūsų dėmesį, kad šios negatyvios pasekmės iš
dalies atsirado ir dėl tos priežasties, kad, nepaisant daugkartinių
mano kreipimųsi, prašymų bei tarpininkavimų, per pastaruosius
dvejus su viršum metų, aš nesulaukiau savalaikio profesionalaus
medicininio ištyrimo ir negavau savalaikės medicinos pagalbos, apie
ką ne vieną siekį Jus informavau“, – rašoma K.Michailovo
pareiškime Apeliaciniam teismui.
Nutartį dėl K.Michailovo pareiškimo teismas skelbs
penktadienį.
„Čia dabar vertinti – nemanau, kad galima šiuo momentu. Tos
būklės duomenys nuolat pateikiami, teismas juos žino ir įvertins
priimdamas nuosprendį. Mes nemanome, kad tai gali turėti lemiamos
įtakos tiek paskirtai bausmei, tiek nuosprendžio panaikinimui“, –
žurnalistams sakė Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius
Verseckas.
Ketvirtadienį savo kalbą teisme tęsė valstybės kaltintojai
Generalinės prokuratūros prokurorai Saulius Verseckas ir Rolandas
Stankevičius.
„Prokurorai savo apeliaciniu skundu prašo nuteistojo
Konstantino Michailovo veiką iš nužudymo kvalifikuojančiomis
aplinkybėmis, numatyto Baudžiamojo kodekso 129 straipsnyje,
perkvalifikuoti į Baudžiamojo kodekso 100-ąjį straipsnį, taip yra
į nusikaltimą žmoniškumui – kaip nužudymą, įvykdytą remiant
užsienio valstybės ir užsienio valstybės organizacijų politiką,
sistemingai ir stambiu mastu užpuldinėjant, žudant, žalojant
civilius gyventojus“, – po posėdžio žurnalistams sakė prokuroras
S.Verseckas.
Prokurorai savo kalbos dar nebaigė – likusią maždaug 20
puslapių apimties kalbą jie ketina baigti sakyti kitame teisme
posėdyje, kuris vyks rugsėjo 8 dieną.
Ketvirtadienį savo kalboje prokurorai sakė, kad byloje surinkta
įrodymų, jog kelių policijos pareigūnas Juozas Janonis 1991 metų
liepos 31-ąją iš pradžių pistoleto šūviu buvo sužalotas
automobilyje VAZ, kuriame jis patruliavo netoli muitinės posto
vagonėlio. Prokurorai teigė, kad nustatyta, jog tuos šūvius iš
pistoleto PM be garso slopintuvo paleido nuteistas omonininkas
K.Michailovas.
„Iš ten jau sužeistas (Janonis – BNS) buvo atvestas į
Medininkų muitinės posto vagonėlį, paguldytas ant grindų ir dar
kartą iššauta į jo galvą“, – sakė prokuroras S.Verseckas.
Anot jo, šie kaltinimai remiasi liudytojų parodymais, tarp jų –
asmens, kuris vežė Rygos OMON milicininkus į Medininkų muitinės
postą.
Prokurorų duomenimis, bendražygiai K.Michailovui net
priekaištavo, kad šis ėmė šaudyti iš pistoleto be duslintuvo,
taip sukeldamas pavojų operacijai.
Tuo metu nuteistojo advokatas Arūnas Marcinkevičius teigia, kad
jo klientas Medininkų žudynėse nedalyvavo.
„Lietuvai yra gėda, nes Lietuva per 20 su viršum metų
nesugeba išsiaiškinti, kas nuskriaudė ir padarė žalą Lietuvos
valstybei žalą 1991 metais liepos 31 dieną. Kitais žodžiais
tariant, mūsų nedraugams yra sakoma – galite daryti su Lietuva bet
ką – jie vis tiek neišsiaiškins, jie pasigaus pirmą pasitaikiusį
ir pasakys, kad jis kaltas. Manęs tokia padėtis netenkina“, –
žurnalistams sakė advokatas A.Marcinkevičius.
Gynėjas tvirtino, kad rudenį savo baigiamojoje kalboje prašys
išteisinti savo klientą.
Pirmos instancijos teismas nustatė, kad K.Michailovas, dirbdamas
Sovietų sąjungos Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės
ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) milicininku, veikdamas
šio būrio vado Česlavo Mlyniko suburtoje organizuotoje grupėje,
kartu su to paties būrio milicininkais Andrejum Laktionovu ir
Aleksandru Ryžovu, tyčia nužudė tarnybos pareigas vykdžiusius
Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnus Antaną Musteikį,
Stanislavą Orlavičių, Ričardą Rabavičių, Algirdą Kazlauską,
J.Janonį, Algimantą Juozaką ir Mindaugą Balavaką bei pasikėsino
nužudyti Tomą Šerną.
Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje rašoma, kad 1991 metų
liepos 30-osios rytą Rygos OMON vadas Č.Mlynikas specialiųjų
grupių „Delta-1“, „Delta-2“ milicininkams davė nurodymą
ruoštis kelionei į Vilnių. Liepė pasiimti neperšaunamų
liemenių, ginklų, sprogmenų. Omonininkai pasiėmė jokiose
apskaitose neužfiksuotus 7,62 mm kalibro automatus AKM, kurie buvo
pagrobti iš Rygos policijos akademijos ir naudojami įvairiose
operacijose.
Ginkluotės konvojavimas iš Vilniaus tebuvo oficiali kelionės
dingstis. Iš vienuolikos rygiečių, skirtingu laiku atvykusių dviem
automobiliais, Vilniaus OMON bazėje Valakampiuose pasiliko septyni
– likusieji tą patį vakarą grįžo namo.
K.Michailovas Apeliaciniam teismui teigė, kad
Medininkų žudynių laikotarpiu su kitais omonininkais buvo Vilniaus
OMON bazės teritorijoje ir nebuvo jos palikęs iki pat išvykstant
į Rygą.
Medininkų žudynių bylos nagrinėjimas Apeliaciniame teisme
užtruko daugiau nei trejus metus – pirmasis posėdis įvyko 2012
metų sausį.
Per šį laikotarpį teismas gynybos ir prokuratūros prašymu
apklausė liudytojus, siuntė teisinės pagalbos prašymus į Latviją
ir Rusiją dėl buvusių omonininkų apklausų, tačiau pastarieji
prašymai nebuvo įvykdyti.
Manoma, kad verdiktą šioje byloje Apeliacinis teismas skelbs
rudenį.
Latvijos pilietį K.Michailovą 2007 metų lapkričio 28 dieną
sulaikė Latvijos teisėsauga, remdamasi Lietuvos išduotu Europos
arešto orderiu. Lukiškių tardymo izoliatoriuje jis laikomas nuo
2008-ųjų sausio. Vėliau paaiškėjo, kad teisiamasis yra įgijęs
ir Rusijos pilietybę.
