Daugybę metų šioje vietoje stovintys šiukšlių konteineriai, prie kurių kauniečiai jau įpratę, nepraslydo pro akis Izraelyje gyvenančiam išeiviui iš Lietuvos Danieliui Lupshitzui.
„Ar jūsų savivaldybė ir jūsų vadovaujamos ūkio struktūros apeliuoja į tai, kad visi žydai (mirę, nužudyti ir sudeginti, ir dar per klaidą gyvi) yra šiukšlės?“ – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje klausė D.Lupshitzas.
Vicemeras pripažino gėdą
Izraelio kariuomenės rezervininkas susisiekė su Kauno savivaldybės atstovais. Jis ragino kuo greičiau iš masinių žudynių vietos patraukti šiukšlių konteinerius.
„Lietūkio“ tragedija nuskambėjusi visame pasaulyje. Įsivaizduokite, kas nutiktų, jeigu apie šioje vietoje stovinčius šiukšlių konteinerius sužinotų pasaulio žydų organizacijos?
Apie kokį dialogą tarp žydų ir lietuvių mes galime kalbėti?“ – „Laikinajai sostinei“ kalbėjo Izraelyje gyvenantis išeivis iš Lietuvos.
Izraelietis susisiekė su Kauno mero pavaduotoju Povilu Mačiuliu ir išgirdo pažadą išspręsti skandalu galinčią virsti problemą.
Sutvarkė aplinką
Gegužės pabaigoje dėl netvarkos žydų bendruomenei itin svarbioje vietoje Kauno miesto vadovus pasiekę skundai neliko be atsako. Šią savaitę darbininkai užbaigė „Lietūkio“ garažo žudynių aukoms atminti pastatyto paminklo aplinkos tvarkymo darbus.
„Patys gyventojai atsiuntė fotografijas, kuriose matyti kaip „pagarbiai“ sutvarkyta žudynių vieta. Greitai sureagavome į kauniečių nusiskundimus ir iš karto ėmėmės priemonių“, – savivaldybės išplatintame pranešime cituojamas Kauno mero pavaduotojas, visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ atstovas, Povilas Mačiulis.
Du prie paminklo ilgus metus stovėję buitinių atliekų konteineriai buvo išvežti tą pačią dieną, kai buvo gautas skundas. Tuo tarpu paminklo prieigų tvarkymo darbai buvo užbaigti šią savaitę.
„Anksčiau automobiliai galėjo privažiuoti prie pat prieš 13 metų pastatyto paminklo. Todėl toje vietoje buvo pastatyti gatvės borteliai. Taip pat pašalintas šalia paminklo stovėjęs kelio ženklas“, – sakė Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.
„Susitikę su žydų bendruomenės atstovais aptarėme išties akis badančią kraupios tragedijos įamžinimo vietos problemą. Memorialo prieigos buvo užgrūstos automobiliais, kurie buvo statomi tiesiai ant pievutės. Ateityje greta paminklo įrengsime guminius parkavimo bortelius, kad į sporto mokyklą atvykę žmonės transporto priemones galėtų pastatyti civilizuotai“, – sakė Kauno vicemeras Simonas Kairys.
Žudė itin žiauriai
Naciams okupavus šalį Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjungos „Lietūkis“ garažų teritorijoje 1941 m. birželio 27 d. buvo viešai ir žiauriai nukankinta daugiau nei 60 Lietuvos žydų.
Remiantis išlikusiais liudininkų pasakojimais, į kiemą jėga suvaryti žydai buvo talžomi metaliniais strypais, jiems į gerkles grūdamos gaisrininkų žarnos, o vanduo pilamas tol, kol žmonės uždusdavo. Leisgyvės aukos buvo užmušamos suknežinant galvas laužtuvais.
Įvairių šalių istorikai iki šiol nesutaria, kas vykdė bei organizavo žudynes. Spėjama, kad žydus žudė nacistų suburti Kauno gyventojai. Išlikusiose nuotraukose, kurias kai kas vadina montažu, matosi žiūrovų minia, atokiau stovintys vokiečių kareiviai ir civiliais rūbais vilkintys budeliai, strypais talžantys gulinčias aukas.
„Lietūkio“ garažuose įvykusios skerdynės davė pradžią masiniam žydų naikinimui Lietuvoje. Apytikriais duomenimis, Antrojo pasaulinio karo metu vokiečių naciai ir jiems talkinę lietuvių kolaborantai išžudė apie 95 procentus anuomet gausios bei įtakingos Kauno žydų bendruomenės.
