Pyplių kaimas sukilo, išsigandęs kruvinų sauskelnių

Užkrėstos medicininės atliekos – tai panaudoti vatos tamponai, vienkartiniai švirkštai (be adatų), sauskelnės su ekskrementais, lašinės ir kitos ligoninėse panaudotos atliekos. Jas ir ketinama utilizuoti Kaišiadorių rajone esančiame kaime naudojant naujausias technologijas.

Tokių užmojų išsigandę vietos gyventojai išsigando ir pasipiktino, kad šie planai rezgami, jų manymu, slapčia už jų nugaros. Ypač sunerimo Pyplių ūkininkai ir čia sodybas įsigiję iš didmiesčių atsikraustę gyventojai.

Pirmadienį buvusiose fermose įsikūręs plastmasinių atliekų perdirbimo įmonės „Plastic Chips“ cechas ūžė kaip avilys. Kelios dešimtys vietinių rėmė prie sienos įmonės vadovą Darių Šikarską ir Kaišiadorių apylinkių seniūnijos vadovę Gražiną Škimelienę. Raminti gyventojų ir tikinti, kad jokia tarša negresia, atvyko net Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas, Kauno klinikų profesorius Liutauras Labanauskas.

Pypliškiai vienu balsu šaukė nenorintys gyventi krauju, pūliais, seilėmis ir išmatomis užterštų, iš gydymo įstaigų atvežtų atliekų apsuptyje. Gyventojus ypač papiktino, kad vietos valdžia nepranešė apie aplinkosaugininkų duotą sutikimą Pyplių kaime statyti infekuotų (užkrėstų) medicinos atliekų perdirbimo įmonę.

Šių metų balandį Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Kauno skyriaus rašte nurodyta, jog atliekoms perdirbti naudojamas „žaliųjų“ technologijų įrenginys „Newster NW50“ veikia uždaro ciklo principu, ir pavojaus aplinkai bei žmonių sveikatai nekyla. Todėl ir nereikalaujama atlikti poveikio aplinkai vertinimo.

Kaip portalui lrytas.lt paaiškino Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento direktorius Vytautas Krušinskas, gauti aplinkinių gyventojų pritarimo nereikia.

„Nesuprantu, kodėl nereikia žmonių sutikimo, kai statoma pavojingų atliekų utilizavimo gamykla. Įrengiant kavinę ar kirpyklą kaimynų sutikimo reikia, o įmonę, kurioje bus dirbama su kruvinais ir pūliuotais tamponais, nereikia?“ – stebėjosi ir piktinosi vietos gyventoja Regina Paknienė.

Ji tvirtino su vyru persikėlusi iš dulkino Kauno į švarų Pyplių kaimą tikėdamasi kvėpuoti grynu oru, auginti vištas – ir še tau.

Vis dėlto aistros pamažu rimo, kai LGS prezidentas L.Labanauskas, vargais negalais perrėkęs tūžmingą būrį sukilėlių pypliškių, ėmėsi tikinti, jog velnias ne toks baisus, kaip atrodo.

Pasipiktinimo banga truputį atslūgo, kai medikas ir projekto iniciatorius verslininkas D.Šikarskas išaiškino, jog medicininės atliekos nebus deginamos.

Jo teigimu, įrenginys „Newster NW50“ susmulkina ir išgarina medicinines atliekas. Atliekos iš ligoninių atvežamos supakuotos į sandarius, neperšlampamus maišus ir neišpakuojamos, o suverčiamos tiesiai į aparato konteinerį. Čia jos sumalamos, išgarinami skysčiai.   Perdirbant net labai nešvarias, tarkime, išmatomis suterliotas atliekas iš ligoninės, dėl technologinių įrenginio ypatybių nesklinda joks kvapas.

Garai kondensuojasi, vėl virsta vandeniu, ir procesas kartojasi. Nekondensuoto garo likutis esą išleidžiamas į aplinką, nesukeliant jokios žalos gamtai ir žmogui.

Perdirbtų atliekų sumažėja iki 70 proc., tai – į prieskonių ar narkotinės kanapės miltelius panašios žalsvos granulės. Jas būtų galima tiekti šiukšles deginančioms kogeneracinėms elektrinėms, cementui gaminti.

Bet galimybė iš sukruvintų tvarsčių gaminti kurą būstui šildyti pypliškių ne itin sužavėjo. Nors ir aprimę, kad atliekos deginamos nebus ir nuodingi dūmai po apylinkę nepasklis, lengvai įtikinti jie nesileido ir vienu balsu tvirtino: nenorime jokių naujovių, statykite cechą toliau nuo mūsų kaimo.

„Kodėl nestatote Kulautuvoje (Kauno r.) ar pačiame Kaune? Gal prie jėgainių ir cemento gamyklos Akmenėje statykite tokį cechą, jei perdirbtos atliekos tinkamos gamybai“, – spyrė prie sienos projekto gynėjus Pypliuose su vaikais ir anūkais apsigyvenusi kaišiadoriškė Nijolė.

Vietos gyventojas, buvęs kaunietis Valdas Paknys stebėjosi, kodėl toks cechas nestatomas prie ligoninių – juk taip būtų veiksminga, medicinos atliekų nereikėtų vežti į Pyplius, kurie pasiekiami tik retai išlyginamais žvyrkeliais. O perdirbimo aparatas erdvei nereiklus – užtenka 20 kvadratinių metrų.

„Kauno klinikų katilinės kamine, kuris seniai nebenaudojamas, sočiai vietos. Kitas dalykas, kad vežant atliekas mūsų kaimo prastais keliais mašina gali apvirsti, išbyrės tada užkratas pakelėse“, – būgštavo vyriškis.

LGS prezidentas ėmėsi aiškinti ES paramos aplinkosauginiams projektams subtilybes.

„ES finansuoja ne viską, reikalinga privataus kapitalo dalis. Aš negaliu nurodyti ligoninėms ar įmonėms, kad jos imtųsi tvarkyti medicinines atliekas. O čia žmogus rizikuoja savo kapitalu, kad padėtų spręsti opią problemą, mes jam dėkingi turime būti, o ne žlugdyti darbų dar nepradėjus“, – įtikinėjo L.Labanauskas.

Jis aiškino, kad pypliškius išgąsdinęs projektas iš tiesų yra geriausia išeitis, nes medicinos atliekų perdirbimas Lietuvoje atsidūrė aklavietėje.

Anksčiau tokias atliekas degino Vilniuje esanti bendrovė „Senovė“. Tačiau jos turimi filtrai neatitiko ES reikalavimų, naujo brangaus filtro įsigyti bendrovė neišgalėjo ir šią veiklą sustabdė.

„Dabar atliekos deginti vežamos į Lenkiją ir Latviją, tai brangu, neefektyvu. Lietuvoje tokias atliekas dabar galima apdoroti mikrobanginiu būdu – jos dezinfekuojamos, bakterijos sunaikinamos. Tačiau atliekos neperdirbamos, jos vis tiek patenka į sąvartynus. Perdirbti panaudojus žaliąsias technologijas būtų geriausia išeitis“, – tvirtino L.Labanauskas.

Portalo kalbintas verslininkas, „Plastic Chips“ vadovas D.Šikarskas sakė pajautęs nuoskaudą dėl vietos gyventojų priekaištų.

„Perdirbti atliekoms skyriau visas savo kuklias išgales, lėšas. Aš pats šiame ceche praleidžiu visas dienas, į Kauną grįžtu tik pernakvoti. Nejaugi būčiau toks kvailas, kad nuodyčiau savo paties aplinką? Juolab kad viskas dar kybo ore, juk nežinau, ar gausiu ES paramą, tik paraišką pateikiau“, – kalbėjo verslininkas.

Jis pripažino, kad iki šiol neturėjo patirties medicinos atliekų perdirbimo srityje, bet domisi jos technologijomis, skaitė daug specialios literatūros.

Jeigu projektas bus patvirtintas, Pypliuose per metus būtų perdirbama iki 2 tūkst. tonų medicininių atliekų iš visos Lietuvos. Kaime, turinčiame apie 100 gyventojų, būtų sukurta 12 darbo vietų.

„Tik neaišku, ar tiek darbininkų atsiras iš vietinių, kurių dauguma pensininkai arba taurelės mėgėjai. O juk čia su kompiuterinėmis technologijomis teks dirbti“, – abejojo pypliškė Regina.

Iškalbingas valdininkų tylėjimas

Nors vietos žmonės susitikimo metu aprimo, abejonės juos apniko ėmus svarstyti, kaip medicinos atliekų perdirbimo projektas paveiks nekilnojamojo turto kainas? Mat čia keliasi asfalto džiunglių išvarginti miestiečiai, o dalis vietinių linkę parduoti jiems savo trobesius kuo brangiau.

Abejonės kankino ir jauną vietos ūkininką Darių.

„Gerai, tarkime, aplinka nuodijama nebus. Bet jei grūdų, bulvių supirkėjai išgirs, kad mano laukai netoli užkrečiamų medicinos atliekų tvarkymo cecho, ar norės pirkti derlių?“ – nerimavo ūkininkas.

Reiškinys, kai vietos gyventojai kyla prieš bet kokias naujoves, statybas, aplinkosaugos ar energetinius projektus, nenaujas.

Ir anaiptol ne visada kaltas kaimiečių užsispyrimas ar išsilavinimo stoka. Bent jau šiuo atveju matyti, kad Kaišiadorių rajono valdžia laiku nepranešė vietos gyventojams apie medicininių atliekų tvarkymo projektą.

„Tik iš vietos žemės savininko išgirdome, jog čia degins užkrėstas medicinos atliekas. Galite įsivaizduoti, kaip išsigandome. Mus, kaimo žmones, valdžia kvaileliais laiko – štai kas piktina. Kaišiadorių apylinkių seniūnė G.Škimelienė it lakštingala prieš savivaldos rinkimus čiulbėjo, žadėjo aukso kalnus. O apie atliekų perdirbimo cechą nutylėjo. Nėra ko ir norėti, čia juk Kaišiadorių kraštas, Seimo nario Broniaus Bradausko valdos. ES pinigėlių dalybos vyksta“, – tiesiai rėžė pasipiktinęs V.Paknys.

Seniūnė G.Škimelienė bandė atremti priekaištus sakydama, jog informacija apie aplinkosaugininkų sutikimą Pypliuose statyti medicininių atliekų cechą buvo skelbta seniūnijos tinklalapyje.

Tai sukėlė sutartinį kaimiečių juoką – daugelis jų prisipažino apie internetą žinantys tik tiek, kad tai mėgstamas jų vaikų ir anūkų žaislas.

Už pavojingų atliekų tvarkymą atsakingas Aplinkos ministerijos viceministras Algirdas Genevičius teigė nemanantis, jog aplinkosaugininkai turėtų informuoti vietos gyventojus apie numatomas statybas, projektus.

„Tai yra vietinės valdžios užduotis. Įsigilinsiu į medicinos atliekų tvarkymo projektą, pažiūrėsime, kokia ten padėtis. Tačiau  tokias atliekas tvarkyti reikia, padėtis labai sudėtinga. Man tik keista, kad kaišiadoriškiai tylėjo, kai Kaišiadoryse veikė klijų ir muilo fabrikas, o dabar kažkodėl sujudo, nors pavojaus jokio nėra“, – kalbėjo A.Genevičius.