Kūdikio netekę tėvai Egidijus ir Kristina Drėzai prašo iš ligoninės priteisti milijono eurų neturtinę ir 4,4 tūkst. eurų turtinę žalą, susijusią su mažylio laidotuvėmis, kitomis šeimos patirtomis išlaidomis.
Dėl tarnybos pareigų neatlikimo ir neatsargaus gyvybės atėmimo nuteista V.Beleškienė byloje yra tretysis asmuo. Pirmadienį į teismą ji neatvyko.
Byloje yra du atsakovai – KKL ir draudimo įmonė, su kuria ligoninė yra sudariusi sutartį.
Ieškinį pateikę D.Drėzo tėvai rėmėsi 2014 metų gegužės 9 dienos Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu V.Beleškienei, pagal kurį jai skirtas ketverių metų lygtinis laisvės atėmimas ir dvejus metus uždrausta dirbti medicinos įstaigose.
Slaugytoja pripažinta kalta dėl neatsargaus gyvybės atėmimo ir tarnybos pareigų neatlikimo – nustatyta, jog ji supainiojo vaistus ir vietoj gydytojos Jūratės Radvilavičienės paskirto gliukozės tirpalo suleido 11 mėnesių D.Drėzui mirtiną kalio injekciją.
V.Beleškienė nieko nepešė verdiktą apskundusi Kauno apygardos teismui – šis paliko galioti žemesnės instancijos teismo nuosprendį.
„Vertinant įrodymus galima pagrįstai teigti, jog V.Beleškienė suprato, kad jos veiksmai lėmė D.Drėzo būklę. Siekdama išvengti tikrosios mirties priežasties nustatymo, ji paslėpė švirkštus“, – pareiškė skundą atmetusios teisėjų kolegijos pirmininkas Valdas Vitunskas.
Ligoninė palaikė slaugytoją
Ligoninės administracija visą laiką palaikė slaugytoją – D.Drėzas neva mirė ne nuo kalio, o nuo retos širdies ligos fibroelastozės.
Mirus D.Drėzui, slaugytoja buvo palikta ligoninėje. Negana to, po tragedijos jai net buvo paskirta premija už gerą darbą.
Slaugytoja iš darbo buvo atleista tik po to, kai jos skundą atmetė Kauno apygardos teismas.
Gydymo įstaigos vadovų požiūris skaudino vaikelį praradusius tėvus, kurie siekė, kad dėl tragedijos kalti medikai susilauktų pelnyto atpildo.
Slaugytoją teismuose gynė ta pati advokatų kontora „Jankauskas ir partneriai“, kurią samdo ligoninė daugelyje kitų bylų.
Pirmadienį teismo posėdyje dėl žalos atlyginimo gydymo įstaigai atstovavo šios kontoros advokatė Ieva Darandė. Ligoninė kūdikio tėvų ieškinį prašo atmesti, esą jis yra nepagrįstas.
Savo pažadą tesėjo
„Prisiekiau prie sūnaus kapo siekti, kad medikai, dėl kurių aplaidumo sustojo jo širdelė, atsakytų už savo veiksmus. Dabar galiu lengviau atsikvėpti – pažadas ištesėtas, kova dėl teisingumo nebuvo beprasmė“, – ištarė E.Drėzas.
2012 metų balandžio 6 dieną D.Drėzas mirė Kauno klinikinėje ligoninėje.
Kūdikį paguldžius į ligoninę įtariant gyvybei nepavojingą rotaviruso formą, jo būklė buvo stabili, jokių grėsmingų komplikacijų nekilo. Vaikas buvo paguldytas į mokamą palatą, planuota jį tą pačią dieną parsivežti į namus.
Gastroenterologijos skyriaus palatoje V.Beleškienei leidžiant vaistus, berniuką per keliolika sekundžių ištiko klinikinė mirtis.
Vaikas ėmė verkti, o paskui sustingo. Kūdikis buvo nuvežtas į reanimaciją, ten gaivintas dvi valandas, bet medikams kūdikio nepavyko išgelbėti.
Sušvirkštus vaistus, kalio kiekis Domo organizme per dvi valandas padidėjo beveik du kartus ir pasiekė mirtiną ribą – nuo 4,3 iki 7,4 milimolio litre.
Švirkštai taip ir neatsirado
Po tragedijos mįslingai dingo du švirkštai, kuriuose buvo Domui skirti vaistai. Juos į palatą buvo atsinešusi V.Beleškienė.
Švirkštai nebuvo surasti, o pradanginę svarbius įkalčius asmenys liko nenustatyti.
Pirmą kartą apklausiama V.Beleškienė aiškino švirkštų neišmetusi. Tačiau per antrą apklausą slaugytoja tuo jau nebuvo tokia tikra.
Ji neprisiminė, ką veikė su švirkštais, ar juose buvusį skystį išpylė į kriauklę, o pačius švirkštus išmetė į medicininių atliekų dėžę.
Slaugytoja taip pat neatsiminė, kur išgaravo flakonas, kuriame buvo tariamas gliukozės tirpalas.
Nepaisant dviejų medicinos ekspertų komisijų išvadų, patvirtinusių, jog vaikas mirė nuo kalio, ir kitų svarių įrodymų, V.Beleškienė ir toliau neigė supainiojusi vaistus. Kauno klinikinę ligoninę po D.Drėzo mirties tikrinę Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos specialistai rado daugybę pažeidimų, netvarkos požymių.
