Kaip jau skelbė lrytas.lt, šiuo metu Baltijos šalyse ir Lenkijoje vykstančiose pratybose „Saber Strike 2015“ (liet. „Kardo kirtis“) dalyvauja ir itin didelės aviacijos pajėgos. Tuo pat metu vykstančioms pratyboms „Baltops 2015“ ir „Kardo kirtis 2015“ JAV kariškiai skyrė du transportinius orlaivius C-130J, tris strateginius bombonešius B-52, keturis kuro papildymo ore orlaivius KC-135, aštuonis atakos lėktuvus A-10 ir net 14 naikintuvų F-16 „Fighting Falcon“.
Pratybose dalyvauja ir sraigtasparniai. Tarp jų – ir pagrindinis JAV armijos atakos sraigtasparnis AH-64 „Apache“. Nors šie sraigtasparniai anksčiau kelis kartus ir lankėsi mūsų šalyje, pratybose jie dalyvauja pirmą kartą.
Kovinis orlaivis „Apache“ yra pagrindinis JAV armijos atakos sraigtasparnis, pakeitęs Vietnamo karo veteraną AH-1 „Cobra“. Tai yra itin grėsminga karo mašina. Pagrindinė šio sraigtasparnio paskirtis yra kovoti prieš tankus ir kitą šarvuotąją techniką, pėstininkų parama iš oro, žvalgyba, sužeistųjų gabenimas. Orlaivis užduotis sėkmingai gali atlikti bet kuriuo paros metu, bet kokiomis oro sąlygomis.
„Apache“ gali gabenti keturias „oras–oras“ tipo raketas, 16 „Hellfire“ raketų, 76 raketas CRV7, sraigtasparnis turi 30 mm kalibro pabūklų, šaudančių 625 šūvius per minutę.
Atminimui apie susitikimą – įspūdingi kadrai
Nepaisant įspūdingos ginkluotės, dažnu atveju karo pilotams surasti ir identifikuoti taikinius padeda ant žemės dirbantys Oro atakos valdymo grupės (OAVG), labiau žinomos anglišku pavadinimu „Joint terminal attack controller“ (JTAC), kariai.
Paprastai karo pilotai ir OAVG kariai akis į akį nesusitinka, nors vienas kito balsus ausinėse girdi praktiškai per kiekvieną operaciją.
JAV armijos Europoje 12-osios kovinės aviacijos brigados sraigtasparniai AH-64 „Apache“ virš Lietuvos sukiojasi praktiškai nuo pat pratybų „Kardo kirtis“ pradžios (pratybos prasidėjo birželio 8 d.). Visą tą laiką jie treniruojasi kartu su Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Oro atakos valdymo būrio kariais.
Lietuviai oro kontrolieriai, teikdami pagalbą pėstininkams, visą šį laiką sraigtasparnius užvedinėja į taikinius tiek vykstant gynybos, tiek ir puolimo operacijoms.
Šeštadienį netikėtai įvyko tai, kas nutinka itin retai. Oro kontrolieriai ir karo pilotai susitiko akis į akį Gaižiūnų poligone. Nutaikę progą pašnekėti ne radijo ryšiu, o betarpiškai, kariškiai aptarė tai, kas jau nuveikta. Taip pat – ir ateinančias operacijas. AH-64 „Apache“ virš Lietuvos skraidys ir pratybose dalyvaus dar savaitę.
Susitikimui pasibaigus, kariai įsiamžino įspūdinguose kadruose. OAVG kariai, kaip ir priklauso, liko ant žemės, o karo pilotai su savo sraigtasparniais pakibo iš abiejų pusių visai greta vos kelios pėdos nuo žemės paviršiaus. Tokios asmenukės, matyt, galėtų pavydėti daugelis.
Maža to, per susitikimą aptarę savo specifinius reikalus, kariai sutarė ir papildomai pasitreniruoti. Lietuviai, kaip ir priklauso, karo pilotams nurodė užduotis, kurias amerikiečiai čia pat sėkmingai įvykdė.
Apie AH-64 „Apache“
Greitai 40-metį švęsiantis sraigtasparnis beveik dešimtmetį buvo tobulinamas, kol galiausiai pasiektas dabartinis funkcionalumas. Serijinė „Apache“ gamyba pradėta 1983 m. Orlaivis gaminamas iki šiol.
JAV armijai pradėjus naudoti AH-64 „Apache“, netrukus jis papildė ir dar trylikos valstybių karines oro pajėgas.
Iki šių dienų sukurtos mažiausiai septynios šio sraigtasparnio modifikacijos, įskaitant ir sraigtasparnius, skirtus laivynui.
Skrendantį AH-64 „Apache“ sunku sumaišyti su kokiu nors kitu sraigtasparniu. Jo forma smarkiai išsiskiria iš kitų šio tipo orlaivių.
Sraigtasparnio įgulą sudaro du žmonės – aukščiau sėdintis pilotas ir kiek žemiau esantis šaulys. Sraigtasparnio kabina šarvuota, orlaivis varomas dviem „Rolls Royce“ arba „General Elektric“ varikliais. AH-64 „Apache“ didžiausias greitis – 330 km/val., maksimalus skrydžio nuotolis – 370 km.
Orlaivis pritaikytas skristi ypač mažame aukštyje, todėl kai kurios jo dalys sustiprintos titano lydiniu, tad kovinėmis sąlygomis sraigtasparniui nebaisūs net lengvas prisilietimas prie medžių skrydžio metu.
Orlaivio važiuoklė sumontuota taip, kad galingi amortizatoriai sugertų avarinio nusileidimo smūgį į žemę sraigtasparniui leidžiantis 12,8 m/sek. Techninėse orlaivio specifikacijose numatyta, kad leisdamasi tokiu greičiu įgula lieka sveika.
Sraigtasparnis aprūpintas įspūdinga kovine įranga. Orlaivio priekyje sumontuota vaizdo kamera, lazerinė nuotolio iki taikinio matavimo įranga, termovizorius, specialusis radaras, įspėjantis apie raketas (veikimo nuotolis – iki 8 km), automatinė įranga taikiniams aptikti ir įvertinti ir pan.
Sraigtasparnio priekyje sumontuota jutiklinė stebėjimo įranga („Target Acquisition and Designation Sights“, „Pilot Night Vision System“ – TADS), įgulai labai palengvinanti stebėti aplinką.
Apie pratybas „Saber Strike“
„Saber Strike“ (liet. „Kardo kirtis“) – tai kasmetinės JAV Sausumos pajėgų Europoje (angl. U.S. Army in Europe, USAREUR) vadavietės Baltijos šalyse ir Lenkijoje organizuojamos tarptautinės pratybos. Šios serijos pratybos Baltijos šalyse šiemet vyks jau penktąjį kartą.
Pratybos „Kardo kirtis“ kasmet auga ir apjungia vis daugiau NATO ir partnerių šalių karių. Šių metų pratybose dalyvauja rekordinis skaičius – daugiau nei 6 tūkst. karių iš dvylikos NATO ir partnerių šalių: Danijos, Estijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Norvegijos, Vokietijos, Portugalijos, Slovėnijos ir Suomijos. Keli šimtai jų treniruojasi Estijoje, apie 2,5 tūkst. Latvijoje ir Lenkijoje bei apie 3 tūkst. Lietuvoje.
Lietuvoje šiose pratybose treniruojasi apie 1,6 tūkst. lietuvių ir apie 1,5 tūkst. karių iš devynių NATO valstybių – Danijos, Estijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Latvijos, Portugalijos, Prancūzijos, Slovėnijos ir Vokietijos.
Latvijoje pratybų „Saber Strike“ lauko taktikos dalis vyksta Adažių poligone. Jų metu bus vertinamas trišalio Lietuvos, Latvijos ir Estijos bataliono BALTBAT pasirengimas 2016 metais budėti NATO greitojo reagavimo pajėgose (angl. sutr. NRF). Lietuva į BALTBAT skiria Karaliaus Mindaugo Husarų bataliono kuopą ir štabo elementą.
Estijoje per pratybas „Saber Strike“ vyks oro pajėgų treniruotės, o Lenkijoje – pagrindinis dėmesys bus skiriamas kovinio šaudymo pratyboms.
Pratybos „Saber Strike“ yra dalis platesnių pratybų „Allied Shield“ (liet. „Sąjungininkų skydas“), kurias NATO ir sąjungininkai organizuoja birželį Vidurio ir Rytų Europoje. Šiomis pratybomis siekiama sustiprinti regiono saugumą ir Aljanso atgrasymą atsakant į pakitusią situaciją po Rusijos agresijos Ukrainoje.
Be „Saber Trike“, „Allied Shield“ iniciatyva taip pat apima pratybas „Noble Jump“ (kuriose pirmą kartą bus treniruojamos NATO Ypač greitojo reagavimo pajėgos, sukurtos NATO Velso viršūnių susitikimo sprendimu), pagrindines NATO jūrines pratybas BALTOPS, vyksiančias Lenkijoje, ir NATO Greitojo reagavimo pajėgų vadovavimo ir valdymo pratybas Rumunijoje. Iš viso birželio mėnesį įvairiose pratybose pagal „Allied Shield“ iniciatyvą dalyvaus apie 11 tūkst. karių iš 19 NATO valstybių ir 3 šalių NATO partnerių.
„Allied Shiels“ serijos pratybos yra gynybinio pobūdžio, jose didžiausias dėmesys skiriamas parengties, tarpusavio sąveikos ir atsako tobulinimui.
