Dar tą vakarą, kai mūsų teisingumo ministras Juozas Bernatonis visuomeninio transliuotojo eteryje kalbėjo apie skirtingų lyčių partnerystės įstatymą, su lig kiekvienu jo žodžiu didėjo nuojauta, kad geruoju tai nesibaigs.
Bet nei Lietuvos gėjai, nei lesbietės, biseksualai, transseksualai neišėjo į gatves. Greičiausiai jie įvertino iš tiesų retą talentą taip išmuilinti tikrovę, jog net Gėjų lygos vadovas turėjo patikėti – jokios problemos mūsų šalyje nėra, nes iš esmės jau nebėra ir gėjų.
Jeigu ir yra, tai tik vienas kitas, o dėl atskirų vis dar pasitaikančių atvejų tikrai nėra reikalo tikslinti Teisingumo ministerijos parengto projekto. Jis skirtas skirtingų lyčių poroms ir netaps tiesiog žmonių partnerystę reguliuojančiu teisės aktu.
Ir ministras, ir labiausiai kritiški laidos žiūrovai turėjo lengviau atsikvėpti – praslydo. Bet nurimo per anksti. Nepraėjus nė porai savaičių, iki Lietuvos atvilnijo nejauki žinutė.
Tarptautinės Žmogaus teisių gynimo organizacijos „Human Rights Watch“ vadovas pranešė, jog mūsų ministro išsakyta pozicija dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės yra diskriminuojanti ir pažeidžia šalies tarptautinius įsipareigojimus.
Lyg ir to dar būtų negana, Žmogaus teisių gynimo organizacijos vadovas paragino Lietuvą imti pavyzdį iš Graikijos, iš kurios niekas Europoje dabar imti pavyzdžio visiškai nenori.
Bet pasirodo, kad finansinę drausmę visais būdais pažeidžianti Graikija, yra pareiginga kitur – reaguodama į Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimą, ji pareiškė ketinimus įteisinti ir homoseksualų, tai yra gėjų, lesbiečių, partnerystę.
Kitas klausimas, ar Graikija laikysis šio įsipareigojimo. Tačiau nepaneigsi: žodžio pakako, kad šalis taptų geruoju pavyzdžiu ir pretekstu palyginti.
Šioje istorijoje yra viena labai gera žinia. Tai, kas vyksta Lietuvoje, yra girdima plačiai. Ir net jeigu kalbama lietuviškai, mažiausiai per porą savaičių informacija pasiekia tolimiausius Europos kraštus.
Tai patvirtina ir Marijaus Adomaičio patirtis. Pasaulyje išgarsėjęs muzikantas vienu brūkštelėjimu socialiniuose tinkluose pasistatė savo karjerai 10 sienų. Jo mintys apie „kitą veislę“, kaip puikiai kadaise su jais buvo tvarkomasi, pasklido daug greičiau, tiesiog akimoju. Ir daug plačiau.
Muzikantas prarado koncertus, užsakymus, galima sakyti – karjerą. Ministras neprarado nieko. Geras pavyzdys, jeigu mokyklose kada reikėtų paaiškinti, kuo laisva rinka skiriasi nuo politinės arba natūraliai monopolizuotos.
Bet blogoji žinia yra ne apie tai. Visi žino taisyklę: kariauti visais frontais nėra apdairu. Pralaimėsi. Jeigu vienoj pusėj mūšis, kitoj turi būti ramu.
Jeigu ne mūsų talentingiausias muzikantas, taip ir būtų atsitikę. Arba atvirkščiai. O dabar – virš Lietuvos tvenkiasi debesys. Civilizuotoj visuomenėj etiketė homofobas yra blogiau nei rusiškas keiksmažodis. O ši etiketė dabar lipdoma ir mūsų politikams, ir muzikantams. Taip sakant, ir vertikaliai, ir horizontaliai. O su tokiais daug kas reikalų turėti nenori. Čia taip pat, kai su reitingais Doing business ar kitais. Padėtis prasta, tai kam rizikuoti papildomai?
Dar blogesnė yra kita žinia. Prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, jog reikia pasimokyti iš tokių istorijų.
Bent jau dėl muzikanto reikalų pasisakė beveik visi, kas galėjo. Tačiau niekas dorai taip ir nepaaiškino, kodėl jis taip skaudžiai įkliuvo, nors net nepaminėjo žodžio gėjus.
Bandau tai ištaisyti: blogą likimą lėmė klaida. Gal logikos, gal žinių. Nekartokit jos. Jeigu kada kalbėsit apie pedofilus, prisiminkite – kalbate apie asmenis, kurie tvirkina vaikus. Ir visai nesvarbu, kokia yra akių, plaukų, odos spalva ar kitos tos žmogystos ypatybės. Jos nei išteisina, nei paverčia nusikaltėliu.
Šis komentaras transliuotas per Lietuvos radiją
