– Mere, dirbate jau pusantro mėnesio. Kaip manote, kaip Jums sekasi?
– Visą laiką gali sektis geriau, bet po šimto dienų bus galima objektyviai pasimatuoti, koks startas, kokie rezultatai po keturių metų. Kol kas tose srityse, kurias įvardinau, kad reikia pajudėti, judame sėkmingai. Tai yra darželių problemos, su įmonių valdymu susiję sprendimai, taip pat viešųjų ryšių išskaidrinimas. Taip pat yra krūva einamųjų dalykų, su kuriais visai normaliai susitvarkome.
– Pone Šimašiau, ar esate absoliučiai tikras dėl visų savo priimtų sprendimų?
– Jeigu būsiu absoliučiai tikras, kad tobulai dirbu, turbūt pats laikas bus eiti į pensiją ir nebedirbti. Žmogiška savybė yra bijoti, klausti savęs, ar priėmiau teisingą sprendimą. Tikiuosi, kad niekada nebūsiu maniakiškai tikras dėl kiekvieno sprendimo.
– Dėl ko labiausiai abejojate?
– Nenoriu išskirti kažko. Mąstymas man būdingas. Tai reiškia, kad prie kiekvieno sprendimo sugrįžtu ir dar pažiūriu.
– Viešoje erdvėje po tam tikrų Jūsų sprendimų juokaujama, klausiama, ar griūva A. Zuoko namelis, ar R. Šimašius su buldozeriu nebaigtus mūryti pamatus griauna.
– Apie griovimą mėgstama dabar šnekėti. Yra dalykų, kuriuos reikia nugriauti, o kitus reikia pastatyti ir pastatysiu. Mėgstu juokauti, kad prie kolūkio griovimo nesuspėjau, tikrai būčiau mielai sudalyvavęs. Darbai turi būti padaryti. Žiūrint į kai kuriuos pastatytus projektus, kurie buvo pinigų eikvojimo mašinos, nieko gero, rimto iš esmės neduodančio, sugriauti, sustabdyti tuos projektus yra labai rimtas kūrybinis procesas.
– Radikaliai pakeisti arba visiškai panaikinti Artūro Zuoko sprendimus. Taip kartais įvertinama dabartinė Jūsų veikla. Ar toks ir buvo Jūsų planas, kai ėjote į mero postą?
– Kai pasižiūriu į tuos žmones, kurie kartais taip įvertina, matosi labai aiški tendencija, kad norima taip įvertinti. Jeigu pažiūrėtume į projektus, kurie yra stabdomi arba vykdomi toliau, nerasčiau nė vieno, kuris buvo sąmoningai sustabdytas. Yra vienas kitas, kuris yra pakoreguojamas atsižvelgiant į tai, kad kai kurie projektai buvo piarinami be jokio finansinio paskaičiavimo. Visa eilė projektų su nauja energija yra tęsiami toliau.
– Praėjusią savaitę „Air Lituanica“ pareiškė inicijuojanti bankroto bylą. Kokia situacija? Kodėl delsiama skelbti bankrotą?
– Prieš pusantro mėnesio tapau Vilniaus meru. Jau tuo metu „Air Lituanica“ buvo bankroto situacijoje. Dabar vyksta situacijos apiforminimas. Įmonės įsipareigojimai nuosavą kapitalą viršija daugiau kaip tris kartus, sukauptų nuostolių yra 20 mln. eurų, operacinės pajamos nepadengia operacinių kaštų. Vieną skrydį reikia subsidijuoti 100 eurų. Tai, kas įvyko, yra logiška ir natūrali baigtis. Kito varianto net negalėjo būti, jei atsižvelgiama į miestiečių poreikius.
– Yra ir kita medalio pusė. Atvežami turistų pinigai, patogus susisiekimas su sostine.
– Iš to buvo išpūstas didelis burbulas. Ta nauda, kuri suskaičiuota, būtent netiesioginė nauda, yra tokio paties dydžio, kokia yra Vilniaus miesto subsidija aviakompanijai. Niekaip negalime pasakyti, kad ji atneša naudą. Be abejo, Vilnius turi būti geriau pasiekiamas. „Air Lituanica“ nesugebėjo to tikslo užtikrinti. Ji sudarė kelis procentus Vilniaus skrydžių dalies. Žiūrint į ateitį, nuo rugsėjo 6d. šešiais iš devynių maršrutų pradeda skraidyti kita aviakompanija „Air Baltic“. Dar du reisus atidaro „Wizz Air“, kuris yra daugiau pigių avialinijų segmente, bet jis padengia Miuncheno kryptį. Esam pasiruošę, kaip padidinti Vilniaus pasiekiamumą. Aviakompanijos steigimas nėra sprendimas, kuris gali duoti realią naudą.
– „Air Baltic“ irgi yra valstybės subsidijuojama kompanija. Atiduodam svetimiems tuos maršrutus, kuriuose galėjo veikti mūsų verslas.
– Visos Vilniuje skraidančios kompanijos, turbūt išskyrus „Wizz Air“ ar „Ryanair“ yra nuostolingos arba balansuoja ant nuostolių ribos ir yra susijusios su valstybe. Klausimas ar tai reiškia, jeigu kitos vyriausybės meta krūvas pinigų, kad žūtbūt išlaikytų savo kompanijas, ar reikia Lietuvos savivaldybei, Vilniaus miestui, mesti pinigus, kurių neturi.
– Turbūt kalba eina ir apie vietinio verslo skatinimą.
– Suprantu, kad vietinio verslo skatinimas yra technologijų parko kūrimas, plėtimas. Čia lietuviški startuoliai, kurie gali duoti rimtą vertę. Verslo skatinimas, kuris yra nuolatinis subsidijavimas be perspektyvos, kad gali būti kitaip? Tai verslo melžimas vieno verslo naudai.
– Jums puikiai žinoma, kad „Air Lituanica“ buvo įkurta ne tik dėl to, kad taip norėjo A. Zuokas, bet tai buvo oro bendrovė, kuri pagerino susisiekimą pirmininkavimo metu. Buvusiam merui buvo pateiktas prašymas, nurodymas iš vyriausybinių institucijų, kad tokia oro bendrovė turėtų atsirasti.
– Net jei tai būtų tiesa, leidimasis, kad tave šokdintų iš šalies nėra tinkamas stilius Vilniaus merui. Reikia žiūrėti miestiečių interesus.
– Sakote, kad leidimasis šokdinti yra negerai. O kaip pavadinti Jūsų santykį su prezidente, kuri kalba Jūsų lūpomis, kad „Air Lituanica“ yra afera, labai prastas projektas. Jūs nešokdinamas?
– Labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje yra atsakingų politikų ir ne visi yra linkę taškyti pinigus ten, kur jų nereikia. Labai džiaugiuosi, kad su prezidente gerai sutariu, bet kur čia šokdinimas aš nematau. Gali kas nori taip vadinti, man nuo to širdies neskauda.
– Kaip bus su tomis savivaldybės įmonėmis, kurios paskolino pinigus „Air Lituanica“?
– „Vilniaus šilumos tinklų“ generalinis direktorius, paklausus, kodėl paskolino „Air Lituanica“ sako, kad tai buvo politinis sprendimas, kad jį privertė. Čia yra didžioji bėda. Tuo metu, kai įmonė buvo priversta skolinti, buvo padarytas nelogiškas sprendimas ant teisėtumo ribos. Ateis laikas įvertinti ir šiuos aspektus.
– Įmonės turėjo laisvų pinigų, kuriuos investavo. Juk galima investuoti į vertybinius popierius, kitus objektus.
– Iš visų didžiųjų miestų Vilniaus savivaldybės įmonės dirba nuostolingiausiai. Klaipėdos savivaldybės įmonės gauna bene 7 kartus didesnį pelną, nei Vilniaus įmonės. Sakyti, kad Vilniaus savivaldybės įmonės dirba pelningai ir turi atliekamų pinigų, kai Vilnius jaučia pinigų trūkumą, yra mažų mažiausiai neadekvatu. Atliekamų pinigų jokia įmonė neturėjo, ji patyrė politinį spaudimą. „Start Vilnius“, kuris valdė „Air Lituanica“, kai kuriais atvejais pinigus pervedinėjo be tarybos sprendimų, vėliau buvo tarsi grąžinama, taisoma. Tos makliavonės nuolat šį projektą lydėjo neatsitiktinai. Nebuvo nei aiškumo, nei perspektyvos, kad viskas gali gerai išsirutulioti.
– Tos makliavonės gali pavirsti ikiteisminiais tyrimais?
– Kai kurios galbūt gali. Turi iki galo išsirišti finansiniai aspektai ir tada paaiškės, kokie nuostoliai, ar jie turi nusikaltimų sudėties požymių.
– Ko trūksta iki įmonės bankroto?
– Kad pati įmonė arba kreditoriai kreiptųsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
– Ar jau yra tiksliai suskaičiuota, kiek šios įmonės uždarymas kainuos savivaldybei?
– 4 – 5 kartus mažiau, nei metinis operavimas. Maksimaliai gali kainuoti tiek, kiek kainuoja keleivių teisių realizavimas. Bilietų buvo parduota už 2 mln. eurų. Mano žiniomis ta suma be jokios abejonės kainuos savivaldybės įmonėms.
– Kita įmonė – „Vilnius veža“. Koks galutinis sprendimas?
– „Vilnius veža“ kaip įmonė buvo nefunkcionali, bet ji vežė gerai. Automobiliai gražūs, vairuotojai ne blogesni, nei kitur. Galiu garantuoti, kad tie patys automobiliai, vairuotojai Vilniaus gatvėmis važinės ir visus veš.
– Ką turite omenyje?
– Įmonė buvo išparceliuota jau metų pradžioje. Toks buvo Konkurencijos tarybos sprendimo įgyvendinimas, nes taryba uždraudė Vilniaus savivaldybei turėti tokią įmonę. Po uždraudimo vairuotojai dirbo kitose įmonėse. „Vilnius veža“ turi tik vardą. Automobiliai važiuoja kitų įmonių vardais.
– Tie automobiliai lizingu priklausė „Šiaulių bankui“. Kaip jie atsidūrė pas kažką?
– Automobilių nuosavybė buvo lizingo bendrovės. Tą pačią dieną kai tapau Vilniaus meru paaiškėjo, kad jau pusantro mėnesio nebemokama lizingo įmonių. Tą pačią dieną automobilius buvo galima pasiimti už likutinę vertę. Tai nutiko gerokai vėliau, padarėm, kad procesas būtų sklandus.
– Mano žiniomis šiai įmonei kitą savaitę turėtų būti paskelbtas bankrotas. Ar tiesa?
– Įmonė yra absoliučiai prasiskolinusi ir negyvybinga. Ar bus bankroto byla ar ne vertinčiau kaip antraeilį dalyką.
– Ar „Vilnius veža“ – irgi A. Zuoko afera?
– Manyčiau, kad taip. Kaip kitaip galima vadinti kelių milijonų iššvaistymą verslui, kuris yra rinkoje. Kas gali pasakyti, kad „Smart Vilnius“ yra blogiau už „Vilnius veža“? Jeigu savivaldybė būtų norėjusi pagerinti taksi verslo situaciją, ji galėjo rasti adekvačių sprendimų. Dabar ji įklampino visus į valdiško verslo ypatumus.
– Įmonei buvo atliktas auditas. Nežinote dar rezultato?
– Nuostolių generuota keli milijonai. „Air Lituanica“ ir „Vilnius veža“ buvo įmonės, kurios labiausiai visus skandino žemyn. Vien šitos įmonės generavo penktadalį savivaldybės metinio nuostolio.
– Vilnius nebeskraidys, nebeveš. Teko girdėti, kad ir oranžinius dviračius bandėte panaikinti.
– Į Vilnių bus skraidoma dar geriau, negu dabar, Vilniuje bus važinėjama dar geriau. Vilniečiai skraido arba važiuoja ir jie turi turėti geresnę galimybę. O su oranžiniais dviračiais labai įdomi istorija. Mūsų tikslas yra išplėsi šią sistemą, ieškome galimybių ir būdų, kaip tą padaryti. Pradėjome žiūrėti, kokie skaičiai, ar tai galima padaryti efektyviau. Jeigu pradėjus domėtis, kaip juos galima išplėsti, kažkas mėgina užklijuoti antraštę, kad kažkas žlugdo, tai matyt yra ko ten ieškoti.
– Ką turite omenyje išplėsti?
– Pagrindinis dalykas, kad būtų patogu vilniečiams, kad dviračių būtų daugiau ir platesnėje zonoje. Projektas yra patrauklus, geras, reikia padaryti, kad jis gyvuotų. Apie naikinimą nėjo kalba ir neina.
– Jūsų sprendimams reikia ir tarybos pritarimo, tenka derinti skirtingas partijų pozicijas. Kaip sekasi? Žinau, kad priekaištų yra nemažai.
– Priekaištų ir turi būti. Yra normalių diskusijų, sutapimo, išsiskyrimo požymių.
– Mykolas Majauskas kritiškai įvertino pirmuosius Jūsų darbus, jis sako, kad jokio darbo, vien tik bėgimas pagal meistriškai sudėliotą praeitos koalicijos darbotvarkę. Gatvių apšvietimo projektas – stabdomas, avialinijos – stabdomos, darželių tvarka – stabdoma, mokyklos sujunginėjamos, o pagrindinė problema – miesto skolos net nepradėta spręsti.
– Man gana keistai atrodė gerbiamo Mykolo trečią darbo dieną pasakyta šita mintis po to, kai visa eilė sprendimų buvo priimta. Gatvių apšvietimo nesustabdėme, jis užlūžo ankstesnėje taryboje. Padiskutavimo ir kritikos turi būti bet kokiu atveju. Visi sprendimai, po normalaus diskutavimo yra priimami. Judame dėl darželių, įmonių pertvarkymo.
– Esminis klausimas rinkimų metu buvo Vilniaus skola, ką su ja daryti. Sprendimų dėl šitos problemos nėra.
– Pradėjom nuo projektų, kurie generuoja nuostolius. Tai dalies problemų sprendimas. Neprasmingų projektų atsisakymas, o prasmingų padarymas, kad jie būtų efektyvesni – tai yra darbas su skola. Įmonių pertvarkymas irgi yra skolos valdymo priemonė. Labai tikiuosi, kad centrinė valdžia normaliai pažiūrės ir priims teisingus sprendimus vilniečių atžvilgiu. Čia ne skolos reikalas, o teisingumo reikalas.
– Kokie būtų teisingi sprendimai?
– Be abejo, dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM). 48 proc. dalis tenkanti Vilniui yra visiškai neadekvati ir neteisinga.
– Kaip dėl bankų požiūrio į Vilniaus skolina? Bankai neskolina.
– Šnekuosi su bankais. Koks požiūris paaiškės vasaros pabaigoje, rudens pradžioje. Kol kas matau pozityvesnį požiūrį, nei anksčiau.
– Dauguma ekonomistų sako, kad Vilniui reiks labai taupyti ne vienerius metus. Kaip jūs tuomet savo pažadus įgyvendinsite?
– Labai svarbu ne oro pilis statyti, o realius pažadus. Problema dėl darželių, tarp kitko, ilgai buvo slepiama. Buvo sakoma kad trūksta 1500 ar net 700 vietų. Kai atėjom ir susiskaičiavom, paaiškėjo, kad daugiau nei 7000 žmonių norėjo pateikti į savivaldybės darželius ir nepateko. Pirmiausia koncentruojamės į šitos problemos sprendimą. Yra keturi esminiai sprendimai – kai kurias patalpas pritaikyti ir ten įsteigti savivaldybės darželius, 100 eurų pagalba kiekvienam vaikui, kuris nepateko į savivaldybės darželį, kai kurias patalpas konkurso būdu nuomojame darželio paskirčiai, bei yra atskiri sklypai, juos nuomojam privatiems darželiams statyti. Šį rudenį galime turėti per 1000 vietų darželiuose, o per ateinančius metus galime visai išspręsti problemą.
– Ar matote kur galima taupyti?
– Miesto plėtra daugeliu atveju vyksta už privačius pinigus. Ji vyks, nesustos, jeigu aplinkui viskas vyks taip, kaip dabar, tai miestas plėsis dar greičiau. Galėsiu anonsuoti apie naujus projektus, kurie atsiras. Be abejo, norint kažką pasiekti, reikia taupyti. Susidėlioji prioritetus ir tada juos gali pasiekti.
– Ačiū už pokalbį.
Laidos „Lietuva tiesiogiai“ transliaciją ir visų praėjusių laidų įrašus galite žiūrėti internetiniame „Lietuvos ryto“ televizijos puslapyje tv.lrytas.lt.
