Rimantas Sinkevičius teigia, kad lėktuvo iškėlimo darbai yra per brangūs, o sisteminių orlaivio klaidų tyrimas esą neatskleistų, todėl, jo nuomone, lėktuvo nuolaužas reikėtų palikti jūroje.
„Aš siūlysiu orlaivį palikti ten, kur jis yra. (...) Tai per brangu – vienas dalykas. Antras dalykas – tie orlaiviai
eksploatuojami apie 50 metų ir kokių nors sisteminių klaidų tokio tipo orlaiviams per tuos 50 metų, jeigu jos ir buvo, tai jos jau
atrastos. Manau, kad tai galėjo būti techninės priežastys, galbūt žmogiškosios klaidos, galbūt gamtinės sąlygos darė įtaką.
Kokių nors sisteminių klaidų atrasti būtų sudėtinga. Matyt, priežastys galėtų būti ne sisteminės, o būdingos šitam
orlaiviui“, – po Vyriausybės pasitarimo pirmadienį BNS sakė R.Sinkevičius.
Pasak jo, net ir iškėlus lėktuvą gali būti, kad avarijos priežasčių nepavyks nustatyti, kadangi savaitgalį atliekant piloto
kūno iškėlimo darbus lūžo orlaivio sparnai.
„Orlaivio iškėlimas yra brangus dalykas, nes reikėtų platformos, kuri pritaikyta plaukioti jūroje, be to, kaip žinote,
pirmojo etapo metu dalis orlaivio – sparnai – nulūžo. Dėl šitų praradimų tikslios priežasties net iškėlus galima ir
nenustatyti, tai tik būtų išnaudoti pinigai“, – tikino ministras.
Jis teigė, kad dėl lėktuvo iškėlimo Ministrų kabinetas turėtų apsispręsti antradienio pasitarime.
Premjeras Algirdas Butkevičius kalbėjo, kad Vyriausybė yra priėmusi sprendimą, jog lėktuvas turėtų būti
iškeltas, tačiau reikia atsižvelgti į naujas aplinkybes.
„Politinė pozicija yra tokia: Vyriausybės priimtame nutarime aiškiai parašyta, kad jis turi būti iškeltas, bet, kaip žinote,
kėlimo metu lėktuvo sparnai atplyšo, ir ekspertai turi pasakyti, kokios yra galimybės dabar jį ištraukti“, – teigė
Vyriausybės vadovas.
Antradienį per Vyriausybės pasitarimą ketinama išklausyti naujausią informaciją šiuo klausimu bei išgirsti vyriausybinės
komisijos rekomendaciją.
Saugumu turėjo pasirūpinti patys
Susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas pabrėžė, kad orlaivio pilotai pakildami į orą
yra atsakingi už pasirengimą skrydžiui, kaip ir automobilio vairuotojai – už savo transporto priemonės būklę ir reikiamas
priemones.
Tokią poziciją viceministras pirmadienį išsakė lėktuvo An-2 avarijos aplinkybes tiriančiam Seimo Nacionalinio saugumo
ir gynybos komitetui.
„Bendrosios aviacijos orlaivių pilotai yra atsakingi už daugelį dalykų, tai lygiai tokia pati situacija, kaip mes,
kiekvienas vairuotojas, sėsdamas prie vairo atsakome už savo veiksmus ir esame atsakingi už daiktus, kurie privalomi pagal Kelių
eismo taisykles. Šiuo atveju nematau skirtumo, lygiai taip pat orlaivis, kuris yra bendrosios aviacijos orlaivis, ir vairuotojai
visiškai atsakingi už veiksmus ir už tai, kas pas juos kabinoje yra“, – po posėdžio žurnalistams sakė A.Šliupas.
Klausiamas, ar reikia griežtinti reikalavimus, kokias gelbėjimo priemones būtina turėti lėktuve, viceministras tvirtino, kad tai
spręs komisija. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad nukritusio orlaivio pilotai gelbėjimo priemones turėjo, bet jomis galbūt
nespėta pasinaudoti. Viceministras taip pat pažymėjo, kad pilotai patys renkasi maršrutą. Įvertinę lėktuvo technines ypatybes, jie
galėjo rinktis maršrutą sausuma, palei jūrą, o ne per ją.
„Ar reikia sugriežtinti, ne aš vienas turėčiau spręsti ir negaliu to daryti. Yra Vyriausybės kanclerio sudaryta
komisija, kurios narys ir aš esu. Komisijos išvados bus pateiktos, ir Susisiekimo ministerija ar mums pavaldžios
institucijos imsis priemonių. (...) Per jūrą skrendant reikia vilkėti liemenes, turi būti plaustas, kai toliau nuo kranto kaip
šimtas kilometrų, kaip ir matėme iš naujausios informacijos, liemenės ir plaustas buvo, bet tuo plaustu, kaip matome,
nepasinaudojo“, – sakė A.Šliupas.
Orlaivis buvo prižiūrėtas
Taip pat savo paaiškinimus komitetui pateikė lėktuvą Danijoje apžiūrėjęs ir vienkartinį leidimą skrydžiui į Klaipėdą
išdavęs Civilinės aviacijos administracijos Orlaivių skyriaus vyr. specialistas Algimantas Deikus.
Jis tvirtino, kad lėktuvo trūkumai buvo neesminiai ir skrydžio saugumui įtakos neturėjo.
„Apžiūros metu buvo nustatyti neesminiai trūkumai, kosmetiniai, kuriuos reikėjo pašalinti, kad jis gautų
normalų tinkamumo skraidyti pažymėjimą“, – sakė A.Deikus.
Jis taip pat tvirtino, kad vienkartinio leidimo išdavimas tokiu atveju – įprasta procedūra, o orlaivis buvo patikrintas visas:
„Tai normali procedūra dokumentų išdavimo, kai orlaivis tinka saugiam skrydžiui, mes įvertinę jo techninę būklę galime
išduoti tokį leidimą.“
Klausiamas, ar įtakos avarijai galėjo turėti tai, kad orlaivis penkerius pastaruosius neskraidė, A.Deikus pažymėjo, kad jis buvo
prižiūrėtas.
„Tas orlaivis buvo prižiūrėtas, atlikti techninės priežiūros darbai, įvertinta orlaivio variklio techninė būklė,
man tikrai nebuvo jokio pagrindo manyti, kad jis būtų netinkamas saugiam skrydžiui“, – sakė Civilinės aviacijos administracijos
darbuotojas.
Klausiamas, ar žinojo, jog orlaivis skris per jūrą, A.Deikus tvirtino, jog tai ir nebuvo būtina, svarbu – ar orlaivis gali atlikti
saugų skrydį.
„Man tikrai nesvarbu, ar jis per jūrą, ar per kalnus skris, ar per Šiaurės ašigalį. Mes žiūrime, ar
orlaivis yra tinkamas atlikti saugų skrydį“, – sakė A.Deikus.
Seimo NSGK atlieka tyrimą dėl gegužės viduryje virš Baltijos dingusio lietuvių orlaivio An-2 bei pilotų paieškos ir
gelbėjimo operaciją. Iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs An-2 su patyrusiais lietuviais pilotais Adolfu Mačiuliu ir Alvydu
Selmistraičiu virš Baltijos jūros dingo gegužės 16-osios popietę. Po trijų parų lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne,
už daugiau kaip 100 kilometrų nuo kranto, 124 metrų gylyje.
Vėliau pranešta, kad orlaivyje yra bent vieno piloto kūnas, jis buvo iškeltas penktadienį. Antrojo piloto kūno orlaivyje narai
nerado.
