Į šią netradicinę elektros stulpų dažymo akciją miestelio gyventojai įsitraukė po to, kai Siesikų gimnazijos moksleiviai pavasarinės talkos „Darom 2015“ metu išdažė 6 prie įvairių įstaigų esančius šios gatvės stulpus.
Prie vienos Siesikų parduotuvės gimnazistai stulpą išmargino čia parduodamais vaisiais ir daržovėmis, o prie kitos – linksmais, miegančiais bei šokinėjančiais ežiukais, kadangi vietiniai gyventojai šią parduotuvę vadina tiesiog „ežiu“, gimnazijos stulpą papuošė spalvoti moksleivių delnų atspaudai, o girininkijos – medžių lapai ir t.t.
Dar penki stulpai artimiausiu metu bus padengti tautiškais raštais, atspindinčiais šalies etnografinius regionus: Aukštaitiją, Dzūkiją, Žemaitiją, Sūduvą ( Suvalkiją ) ir Mažąją Lietuvą, kadangi šie metai Lietuvoje yra paskelbti etnografinių regionų metais.
Gimnazijos bendruomenė šį savo projektą pavadino „Tautiškai raštuoti Siesikų miestelio stulpai“. Jo tikslas – pagyvinti, padaryti spalvingesnę, linksmesnę ir išskirtinę pagrindinę miestelio gatvę bei taip sustiprinti gimnazijos ir miestelio bendruomenės ryšius.
Iš 240 gimnazistų projekte sutiko dalyvauti 40 I – IV klasių moksleivių.
„Labai retai pasitaiko, kada idėja patinka visiems. Ši – būtent tokia. Sulaukiame tik pritarimo, palaikymo ir klausimų: „Kodėl gatvėje dar stovi balti nespalvoti stulpai?“
Planavome stulpus nudažyti vieną po kito, pamažu, neskubėdami. Nesitikėjome, jog taip sujudinsime miestelio bendruomenę – du stulpus gyventojai jau nudažė patys, o dar keli siesikiečiai laukia vasarą iš užsienio atvyksiančių savo anūkų, su kuriais kartu dažys – tad stulpus tam suskubo rezervuoti iš anksto.
Spėju, jog esant tokiam didžiuliam entuziazmui jau iki rudens bus išmarginti visi 44 Laisvės gatvės stulpai ir, labai tikėtina, kad ši graži idėja paplis į šonus – į kitas miestelio gatves“, – sakė vienas iš šios idėjos autorių, Siesikų gimnazijos direktorius Vaidotas Kalinas.
Pasak jo, stulpų dažymo darbams teko gauti ne vienos institucijos leidimą bei šių statinių šeimininkų – bendrovės „Lesto“ Utenos skyriaus sutikimą. Ilgiausiai – net dvi savaites galvojo „Lesto“ vadovybė, kadangi su tokiais prašymais iki tol nebuvo susidūrusi.
„Visi pritarė, niekas neprieštaravo, bet su viena sąlyga – kad ant stulpų nebus naudojami jokie prieštaringai vertinami simboliai“, – sakė gimnazijos direktorius.
O darbų seka buvo tokia: pirmiausia kiekvienas stulpas iki pusės savo aukščio ( 2 metrai nuo žemės paviršiaus ) buvo nuvalytas nuo samanų ir dulkių, tada – gruntuojamas ir dažomas baltais, fasadams skirtais dažais.
Vėliau jau dažomas, marginamas žalios, geltonos, mėlynos, raudonos ir rudos spalvos dažais ( apie 1,5 aukščio), būtinai skirtingais raštais bei paliekama apie 30 centimetrų stulpo identifikavimo žymai.
Pasak V.Kalino, projektas vykdomas gimnazijos rėmėjų lėšomis.
Išlaidos vienam stulpui ( giluminiam gruntui, baltiems akriliniams dažams bei pagrindinių spalvų pigmentui ) sudaro apie 10 -13 eurų, Visiems 44 stulpams nudažyti prireiks 446 – 574 eurų.