„Svarbiausias apribojimas, kuris taikomas eksperimentiniam
modeliui, kad jo negalima naudoti komerciniais tikslais, galima
naudoti tik pervežimams ir panašiai.
Jei tokiu orlaiviu skraidinami
žmonės, jie turi būti perspėti, turi būti užrašas, kad tai
eksperimentinis modelis, kuris šiuo atveju ir buvo, ir pilotai turi
perspėti, kad modelis yra nesertifikuotas, eksperimentinis, ir dėl
to yra padidėjusi rizika skristi“, – Seime sakė B.Merkys.
Susisiekimo ministerijos atstovas pirmadienį teikė paaiškinimus
lėktuvo avarijos aplinkybes tiriančio Seimo Nacionalinio saugumo ir
gynybos komitetui, ši posėdžio dalis buvo uždara.
Žurnalistams jis patvirtino, kad yra versijų, kodėl lėktuvą
ištiko avarija, tačiau sakė negalintis jų atskleisti, kol vyksta
tyrimas. B.Merkys tik patvirtino, kad viena iš teorinių galimybių,
terorizmas, bus atmesta.
„Versijų yra, bet kol vyksta tyrimas aš jų atskleisti
negaliu. Bet kuriuo atveju visada yra keturios grupės – žmogaus
klaida, labiausiai tikėtinas, tada būna gedimai, toliau nepalankios
oro sąlygos ir toliau išorės poveikis, terorizmas. Kol nebaigtas
tyrimas, mes praktiškai visas tris versijas nagrinėjame, terorizmo
versiją galėtumėme su nemaža tikimybe atmesti“, – kalbėjo
B.Merkys.
Klausiamas, ar pakaks medžiagos išsiaiškinti avarijos
priežastį, ekspertas sakė, jog stengiamasi „daryti iš to, ką
turime“. Jis taip pat teigė, kad lėktuvo iškelti neplanuojama
dėl labai didelės kainos, be to, nėra garantijos, kad iškėlus
lėktuvą būtų nustatyta avarijos priežastis.
„Kol kas priėmėme sprendimą lėktuvo neiškelti, nes tai
labai brangi operacija, o įsitikinimo, kad iškėlus lėktuvą
galėsime pasakyti avarijos priežastis, tikrai nėra,
šimtaprocentinio įsitikinimo nėra“, – sakė B.Merkys.
Klausiamas, kokia būtų lėktuvo iškėlimo operacijos kaina,
nedetalizavo, tik teigė, kad „kalbama apie milijonus“.
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius jau patvirtino, jog
siūlys Vyriausybei palikti lėktuvą Baltijos jūros dugne. Jis
teigė, kad dėl lėktuvo iškėlimo Ministrų kabinetas turėtų
apsispręsti antradienio pasitarime.
Premjeras Algirdas Butkevičius pirmadienį žurnalistams sakė,
kad Vyriausybė yra priėmusi politinį sprendimą, jog lėktuvas
turėtų būti iškeltas, tačiau reikia atsižvelgti į naujas
aplinkybes.
Iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs „Klaipėdos avialinijų“
lėktuvas An-2 su patyrusiais lietuviais pilotais Adolfu
Mačiuliu ir Alvydu Selmistraičiu virš Baltijos jūros dingo
gegužės 16-osios popietę. Po trijų parų lėktuvas rastas Baltijos
jūros dugne, už daugiau nei 100 kilometrų nuo kranto, 124 metrų
gylyje.
Vėliau pranešta, kad orlaivyje yra bent vieno piloto kūnas, jis
buvo iškeltas penktadienį. Antrojo piloto kūno orlaivyje narai
nerado.
