1991 metais nepriklausomybę trypusius banditus dar galima nuteisti dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, tik reikia ištaisyti teisėjų ir prokurorų klaidas.
Vilniaus apygardos prokuratūros skundą nagrinėsiantis Lietuvos apeliacinis teismas gali apginti valstybės garbę ir apsaugoti būsimus istorijos vadovėlius nuo gėdingos dėmės.
Sovietinius smogikus išteisinusi Vilniaus apygardos teisėjų kolegija, vadovaujama Audriaus Cinino, sumalė į miltus prokuratūros kaltinamąjį aktą.
B.Makutynovičiaus ir V.Razvodovo teroras įvertintas kaip 1949 metų Ženevos konvencijos nustatytų elgesio su civiliniais žmonėmis taisyklių pažeidimas, tačiau kaltinamajame akte nepažymėti trys svarbiausi dalykai, pagal kuriuos būtų galima teisti šias taisykles pamynusius asmenis: tai, kad prieš 24 metus mūsų šalis buvo okupuota, joje vyko ginkluoti konfliktai, gyvenome karinės padėties sąlygomis.
Prokuroras iš tikrųjų susimovė taip, kad jį būtų galima siųsti atgal į teisės studijų pirmą kursą (juk reikėjo byloje įrašyti tik vieną papildomą sakinį), bet teisėjai šioje istorijoje – taip pat ne šventos karvės.
Kodėl A.Cininas ir jo kolegos priėmė kaltinamąjį aktą, ištisus metus jį svarstė bylą teisme, jei šis dokumentas teisėjų akimis yra toks netobulas?
Juk pagal Baudžiamojo proceso kodeksą buvo galima perduoti prokuratūrai bylą dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto, įpareigoti pašalinti pažeidimus.
Jei akte nėra nurodytos svarbiausios Ženevos konvencijos nuostatos, kaip tokia byla iš viso galėjo būti nagrinėjama teisme, neištaisius trūkumų, neaiškumų ir nelogiškumų?
Yra mažiausiai viena galimybė, kuria pasinaudojant Rusijoje besislapstančius B.Makutynovičių ir V.Razvodovą būtų galima pripažinti kaltais už tą siaubą, kurį jie su savo parankiniais sėjo 1991-iasiais.
Lietuvos apeliacinis teismas (LAT) galėtų panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui, pripažinęs, jog buvo surašytas reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme.
LAT dar 2014 metų balandžio 30 dieną pasisakė (byla Nr.1N-61/2014), jog kaltinamasis aktas turi būti tikslus, išsamus ir neprieštaringas, taip pat turi būti aiškus įrodinėjimo dalykas. Dabartinis aptariamas dokumentas tam – visiška priešingybė.
Gavęs bylą, prokuroras pagaliau įrašytų faktus, kurių nereikia įrodinėti (apie Lietuvos okupaciją, ginkluotus konfliktus), kad OMON smogikai susilauktų atpildo pagal Ženevos konvencijos pažeidimus ir bent jau už akių būtų pasiųsti į kalėjimą.
Jei formalios kliūtys sutrukdys įvykdyti teisingumą, svarbūs istoriniai procesai pavirs pigiu farsu, kurio liudininku taps visas pasaulis.
