Marijampolės kapinėse Tyliojoje gatvėje Tauro apygardos partizanų
memorialas buvo įkurtas 1989–1990 metais.
Iš masinių kapaviečių buvo perkelti keli šimtai palaikų, pastatytas
paminklas, akmeninės lentos, su partizanų pavardėmis bei slapyvardžiais.
Memorialo teritorija nuo kitų amžinojo poilsio vietų atskirta
gyvatvorėmis.
Į Marijampolės savivaldybės tarybą prieš kurį laiką kreipėsi politinių
kalinių bei tremtinių atstovės, pastebėjusios, jog memoriale atsirado du
švieži kapai, o juose palaidoti vyrai nebuvo Tauro apygardos partizanai.
Miesto savivaldybės tarybos narys konservatorius Andrius Vyšniauskas su
bendrapartiečiais išplatino viešą pareiškimą, jog Tauro apygardos
memoriale buvo palaidoti asmenys, kurie nėra tiesiogiai susiję su
partizanine kova.
„Kaip pastebi ne tik Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga,
bet ir Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centras, memoriale
laidojant naujus asmenis yra pažeidžiamas memorialo vientisumas ir
išskirtinumas.
Savivaldybės administracija nesirengia imtis jokių konkrečių veiksmų,
kad memorialą žalojanti veikla būtų nutraukta, o ją padarę asmenys
nubausti.
Tai iš esmės reiškia, kad Marijampolėje ciniškai ir sąmoningai
naikinamas visai šaliai svarbus partizanų memorialas“, – tvirtino
Marijampolės konservatorių atstovas A.Vyšniauskas.
Jis kreipėsi į Seimo Pasipriešinimo opkupaciniams režimams dalyvių ir
nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisiją bei į Seimo parlamentinę
grupę „Už istorinę atmintį ir teisingumą“.
„Suprantame šeimas, ne jų kaltė, jog artimieji buvo palaidoti šioje
vietoje. Kalta savivaldybė – ji negalėjo išduoti leidimų laidoti
memoriale.
Dabar yra palaidoti du nauji žmonės ir tai, kaip čia pasakyti, gadina
viso memorialo išskirtinumą.
Vienas jų yra iš Dainavos apygardos, kitas – dabar nepasakysiu.
Memorialas yra skirtas, kaip ir užrašyta, Tauro apygardos partizanams.
Jo statusas dar nėra įteisintas, bet vien tik apsidairius galima matyti,
jog tai yra memorialinė vieta, ji turi būti įtraukta į kultūros vertybių
sąrašą.
Niekas nebus perkeliamas. Išeitis – perkelti gyvatvorę, kuri atskirs
anuos du kapus, nuo Tauro apygardos partizanų memorialo. Nuo to ši
teritorija nesuprastės“, – kalbėjo A.Vyšniauskas.
Jo bendrapartietis, taip pat tarybos narys Kęstutis Traškevičius teigė,
kai atsirado du nauji kapai, memorialas prarado savo vertę.
„Šie du žmonės galbūt nusipelnę Lietuvai, bet jie galėjo būti laidojami
kitose vietose.
Savivaldybei rekomendavome, kad būtų sustabdyta tokia veikla ir nebūtų
darkoma teritorija“, – sakė K.Traškevičius, pripažinęs, jog memorialo
teritorija nėra įteisinta, todėl praktiškai niekas nebuvo pažeista.
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitetas patvirtino, jog kapinės
Tyliojoje gatvėje yra veikiančios, kapinių taisyklės nebuvo pažeistos.
„Savivaldybės darbuotojai, išdavę leidimus laidoti šioje vietoje, nematė
problemos, nes abu vyrai buvo laisvės kovų dalyviai, nors ir nepriklausė
Tauro apygardos partizanams.
Vieno jo sūnus sakė, jog tėčio paskutinė valia buvo būti palaidotam
partizanų kalnelyje. Savivaldybės darbuotojai pagal visus galiojančius
teisės aktus leido laidoti.
Papildysime taisykles, kad daugiau nebekiltų problemų, sutarėme, jog
memoriale bus laidojami tik rasti partizanų palaikai, du naujus kapus
atskirsime gyvatvore.
Anksčiau su Marijampolės politiniais tremtiniais ir kaliniais buvo
tariamasi, ar galima laidoti memoriale, ar ne.
Šiais atvejais, matyt, nebuvo to.
Gaila palaidotų asmenų artimųjų, jie skaudžiai išgyvena kilusį
triukšmą“, – teigė Marijampolės vicemeras socialdemokratas Povilas
Isoda.
Šalia Tauro apygardos partizanų palaidotų dviejų laisvės kovų dalyvių
artimieji sakė esantys sukrėsti, jog dėl jų tėvų amžinojo poilsio vietos
buvo sukeltas toks skandalas.
„Ar ne dėl tos pačios Lietuvos jie kovojo kaip ir Tauro apygardos
partizanai?“ – su ašaromis klausė vieno iš esą ne vietoje palaidoto
laisvės kovų dalyvio duktė.
Pamažu tvinksta dar viena skaudi problema.
Jei Tauro apygardos memorialas gautų kultūros vertybės statusą, o
partizanų kapai dar nebūtų atskirti gyvatvore, šalia šiemet palaidotų
dviejų laisvės kovų dalyvių negalėtų atgulti nei jų žmonos, nei kiti
artimieji.
