Kokias paslaptis slepia Vilniuje įkurti motinos ir vaiko namai „Užuovėja“, į kuriuos iš globos įstaigų ir socialinės rizikos šeimų siunčiamos nėščios nepilnametės? Tai pabandė išsiaiškinti „Lietuvos rytas“.
Jausmus įrodo nesisaugodami
„Užuovėjoje“ dabar prisiglaudusios Saulės (vardas pakeistas) motina yra girtuoklė, o dukrą kūdikystėje norėjęs papjauti tėvas – jau miręs.
Saulė pastojo būdama keturiolikos, tačiau kūdikio neišsižadėjo, augina pati.
Ji mokosi bankininkystės paslapčių Vilniaus technologijos ir verslo profesinio mokymo centre, o vėliau nori tęsti mokslus ir tapti teisininke.
– Kodėl nenaudojote apsisaugojimo priemonių? – paklausiau Saulės, kuriai dabar – jau 18 metų.
– Vaikinai nenori jomis naudotis. Ai, nutrauksiu aktą, spėsiu ištraukti – taip žada merginai. O tos sutinka. Jei mergina nesisaugo, neva labiau myli.
Globos namai nenori, kad nepilnametės gimdytų, – pasirūpina, kad joms įstatytų spirales. Būna, ginekologė blogai atlieka darbą. Merginos spiralę išsikrapšto. Esą vaikinai priekaištauja, kad spiralę jaučia ir jiems nepatinka.
Mergaitės rizikuoja ir negalvoja, kas bus.
– O vaikinai? Negi nesupranta, kad mergaitė gali pastoti?
– Kuo santykiavimas baigsis, negalvoja nė vienas. Jei mergina pastos, pirmas jų pasiteisinimas bus – čia ne aš, ji k..va, su visais davėsi!
Nepilnametės nėštumas – abiejų kaltė, bet vargas – tik merginai. Ji lieka viena. 5 minutės džiaugsmo, 9 mėnesiai kančių ir 18 metų vargo.
– Vadinasi, apie pagarbą mergaitei, su kuria turėjo lytinių santykių, berniukai netgi nekalba?
– Ką jūs! Berniukai labiau nei mergaitės giriasi savo žygiais. Kam įkišo, ką parsivertė – jis tada didvyris!
Jūs neįsivaizduojate, kiek yra patyčių tarp vaikų globos namuose! Jei mergaitė tik pasivaikščios su berniuku, jau bus visiems duodanti, laižanti. O jai taip norėtųsi dėmesio ir meilės.
– Kodėl pastojusios merginos slepia, kas yra kūdikio tėvas? Gal pačios nežino, nuo ko pastojo?
– Būna, kad skaičiuoja – tas „nenuleido“, tai gal anas. O gal pastojo, kai buvo pabėgusi iš globos namų, kažkur girtuokliavo, rytą atsibudo, nieko neprisimena.
Jos ilgai slepia nėštumą, nes būna sutrikusios – nežino, kam pasakyti, kaip elgtis. Tik žino, kad bus pasmerktos. Praras draugus, visi tyčiosis – k..va eina! Tėvo vardą slepia ir iš baimės.
– Ko bijo?
– Vaikinai prigrasina: „Tylėk, nes bus blogai“ arba „Atimsiu vaiką!“ Jos tyli. Pasiduoda šantažui.
– Kas daroma globos namuose, kai paaiškėja, kad nepilnametė pastojo?
– Jei dar įmanoma, joms pasiūlo daryti išvalymą. Manau, tai vyksta dažnai, tik neviešinama.
Apie nėščią nepilnametę ginekologė praneša Vaiko teisių apsaugos tarnybai, ši privalo pradėti tyrimą.
Reikalaujama, kad mergaitė nurodytų būsimo vaiko tėvą, daromi DNR tyrimai.
Tačiau net nustačius tėvą šis aiškina: „Ne mano vaikas, papirkai gydytojus!“ Vaikinai nenori prisiimti atsakomybės. Net jei juos priverčia vesti, gimusiam vaikui jie nejaučia meilės. Todėl tiek daug prieš kūdikius smurtaujančių jaunų tėvų.
Ir nepilnametėms mamoms dar rūpi palakstyti, o ne per naktį prie vaiko budėti. Neretai jos tik ir galvoja, kaip to vaiko atsikratyti. Būna, nepilnametė stumia vežimėlį, o veide parašyta: kad trenkčiau aš tą vežimėlį tolyn! Kas laukia tokių vaikų, kurie nuo gimimo pasmerkti augti be meilės? Vėl globos namai?
Bet aš niekada neleisiu, kad mano vaiko gyvenimas būtų toks, kokį turėjau aš.
– Tu kalbi labai protingai, bet pati pagimdei sūnelį būdama 15-metė.
– Aš taip pat negavau meilės savo namuose. Mačiau skurdą, muštynes, alkoholį. Vaikystėje dirbau, kad nusipirkčiau vadovėlių.
Iš mokyklos nešdavau padėkas ir medalius, bet girta motina to nematydavo.
– Pastojai būdama 14-metė. Įsimylėjai?
– Koks tai įsimylėjimas. Jam buvo 17-a. Norėjau, kad mane kas priglaustų. Man buvo pirmas kartas, žinoma, be jokios apsaugos.
Kai pastojau, išgirdau: „Čia ne mano, nieko nežinau!“
– Ar dar ėjai į mokyklą?
– Taip, į 8 klasę. Tyčiojosi ten, nuo laiptų nustūmė. Vaikai žiaurūs.
– Tu dar buvai vaikas ir visai viena, o po širdimi jau buvo vaisius. Kokios mintys sukosi galvoje?
– Norėjau nusižudyti. Žinau, kad dėl to nusižudo ne viena nepilnametė. Patyriau stresą.
Vaiko teisių apsaugos darbuotojos pasakė, kad vaikas bus atiduotas į kūdikių namus. Liepė pasirašyti sutikimą.
Bet aš vaiko nenorėjau atiduoti! Todėl visą nėštumą išgyvenau stresą – kaip man išsaugoti savo vaiką? Aš vaiką pamilau, kai jis dar buvo manyje.
– Norėjai išsaugoti kūdikį ir nesulaukei jokios pagalbos?
– Jokios. Vienas planas buvo fiktyviai ištekėti. Nepasisekė. Bandžiau ieškoti globėjų, kurie apsiimtų globoti mane su vaiku. Bet vieni esą buvo per seni, kiti – per jauni. Ir kai jau buvau netenkanti vilties, man pasiūlė važiuoti į „Užuovėją“. Sutikau, kad tik išsaugočiau vaiką. Ir štai aš čia jau 3 metai, 6 mėnesiai ir 23 dienos.
– Ar kūdikio tėvą tu nuslėpei?
– Ne. Prisiteisiau alimentus. Tėtis savo sūnų matė tik kartą, kai nustatinėjo DNR. Dabar jis užsienyje – rašo, kad gailisi, gal čia jo pirmas ir paskutinis vaikas.
Bet man širdis nesuvirpa po išdavystės.
Nedrausiu matytis su vaiku, bet nebepasitikiu žmonėmis, niekada nebepulsiu meilės ieškoti kaip akis išdegusi.
Patyriau patyčių, mano širdis užsigrūdino. Dabar turiu rimtą draugą, bet neskubu.
Savo vaikui, kai jam bus 18 metų, pasakysiu, kad aš nepalūžau, dėl jo padariau viską, – pabaigė pokalbį Saulė, nes jau laikas buvo pasirūpinti sūneliu.
Kūdikiai atplėšiami nuo mamų
Stresą išgyvenančios nėščios nepilnametės sulaukia dar vieno smūgio. Lietuvoje galioja drastiškas įstatymas – jei pagimdo globos namuose ar socialinės rizikos šeimoje gyvenanti nepilnametė, leidžiama paimti kūdikį ir iki metų ar ilgiau jį laikyti globos įstaigoje.
Po to vaikas gali būti apgyvendintas tuose pačiuose globos namuose, kuriuose dar gyvena jo motina. Arba motina vaiką pasiims, kai pati taps pilnametė.
Ką tokia mama gali duoti savo vaikui, kokius jausmus jai turėtų jausti kitur augintas kūdikis? Neretai tokie vaikai vėl sugrįžta į globos namus.
Daugiau dėmesio skirti nėštumo prevencijai, padidinti naktinių budėtojų skaičių, numatyti baudžiamąją nepilnamečių atsakomybę už seksualinę prievartą – šie Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos siūlymai nesulaukė dėmesio Seime.
Naktinių auklėtojų etatų didinimui paprieštarauta, nes esą tai daug kainuotų ir to nereikia. Esą jei auklėtojas gerai dirba ir prižiūri vaikus, naktį vaikams problemų neturėtų kilti. Juk patogiau apsimesti, kad sekso tarp nepilnamečių nėra.
Nesiryžta prabilti – bijo patyčių ir keršto
* Paaugliai gali prabilti apie patiriamą fizinį smurtą, tačiau apie seksualinį – beveik niekada. Jie bijo patyčių, keršto, dar didesnio seksualinio išnaudojimo, globos namų darbuotojų pasmerkimo.
* Jie mano, kad išdavę kankintojus savo gyvenimą paverstų pragaru, o nepilnametis smurtautojas niekada nesulauks bausmės. Bijančiam pasiskųsti paaugliui lieka tik laukti savo valandos.
* „Dauguma nepilnamečių prievartautojų patys buvo prievartaujami. Seksualinio smurto tarp globos namų vaikų šaknys siekia toli. Mažesnio vaiko budelis pats kažkada buvo auka. Ta grandinė nenutraukiama.Globos namų darbuotojų nutylėjimas, problemų slėpimas, nėščių nepilnamečių iškaišiojimas vienur kitur arba „sutvarkymas“ padarius abortą – tai tik kišimas galvos į smėlį“, – teigė vaikų psichiatras Linas Slušnys.
Pamokos nepilnamečiams – su verkiančia lėle
Zita Norkūnienė
Įstaigos „Mano šeimos akademija“ įkūrėja
„Nepilnametės motinos patiria problemų ir kitose išsivysčiusiose šalyse. Tik ten siekiama užkirsti kelią problemoms, o ne nuolat finansuoti jų padarinius. Pavyzdžiui, Vokietijoje jau 15 metų tuo rūpinasi valstybė ir visuomenė.
Mūsų įstaiga Lietuvoje įgyvendina projektus, skirtus atsakingai paauglių tėvystei, nepilnamečių nėščiųjų ir motinų problemoms, nėštumo prevencijai. Bet susidaro įspūdis, kad Lietuvoje to niekam nereikia, dauguma pasiūlymų atsimuša lyg į sieną.
Dėl to stebisi ir mūsų partneriai vokiečiai.
Nepilnamečių nėštumo prevencija turi būti bendras mokymo, globos įstaigų ir kviečiamų specialistų darbas.
Bet Lietuvoje nėra vienos institucijos, kuri kuruotų lytinio švietimo programą.
Dirbdami su paaugliais patyrėme, kad skaityti paskaitų jiems nereikia – tuo jų nesudominsi. Jie susilaukia kūdikio ir nežino, ką su juo daryti.
Reikia leisti jiems iš anksto savo kailiu patirti, ką reiškia tapti nepilnamečiais tėvais, ugdyti jų atsakomybę.
Labiausiai nepilnamečius sudominantis „Mano šeimos akademijos“ projektas – darbas su dviem lėlėmis, primenančiomis gyvus kūdikius (nuotr.).
Tas „gyvas“ lėles nusipirkau Vokietijoje. Jos užprogramuotos, viską daro kaip kūdikis – verkia, kai nori valgyti, kai skauda pilvą, kai šlapios sauskelnės.
Projekte dalyvaujantys nepilnamečiai gauna tokią lėlę į namus. Parą jie turi nuolat būti su ja, gali net neštis į pamokas. Paaugliai privalo suprasti, kodėl kūdikis verkia, ir jį nuraminti. Kaip? Kokių veiksmų jie imasi, kompiuteris viską užrašo. Pavargę parą su „kūdikiu“ nepilnamečiai supranta, kokį vargą ir atsakomybę užsikraus tapę jaunais tėvais.“
Ankstyvas nėštumas tampa iššūkiu
Gražina Drąsutienė
Santariškių klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė
„Remiantis moksliniais tyrimais, Lietuvos mergaičių brendimo pradžia svyruoja nuo 10 iki 14 metų, o pabaiga – nuo 13 iki 18 metų.
Nėštumas tampa didžiuliu iššūkiu ir pačiai mergaitei, ir šeimai, ir visuomenei. Mergaitės nėštumas ir gimdymas gerokai dažniau susiję su komplikacijomis, neišnešiojimu, operacine gimdymo baigtimi.
Nepilnametė nėščioji praranda paauglystės tarpsnį. Jei tokia mergina ateityje dar gimdys, tie gimdymai po buvusių komplikacijų atsilieps sveikatai.
Motinystės jausmą moteris turi subrandinti, tuomet vaikas gimsta laukiamas.“
Su paaugliais būtina kalbėtis ir juos šviesti
Romualdas Gurevičius
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas
„Pagal tai, kiek šalyje yra nėščių nepilnamečių, vertinamas tos šalies sveikatos apsaugos lygis. Tai toks pat iškalbingas rodiklis kaip ir neraštingumas.
Lietuvoje 2012 metais buvo 356 nepilnametės nėščiosios, 2013 metais – 334.
Sumažėjęs skaičius tikros padėties nerodė, nes padidėjo gyventojų migracija.
Per pastaruosius metus tokių nėščiųjų daugėjo. Tai rodo, kad būtina stiprinti darbą su paaugliais, su jais kalbėti, šviesti. Problema – ir medicininė, ir socialinė. Nepilnametės, nebaigusios mokslų, auga globos namuose, pačios turi problemų, tad vaiku rūpintis nepajėgia. Taip ir sukasi socialinių problemų ratas.
2013 m. buvo atlikti 166 abortai nepilnametėms, o 2014-aisiais – 135.“
