Lietuvos pareigūnus persekiojusio ir žalojusio OMON būrio buvę vadai Boleslovas Makutynovičius bei Vladimiras Razvodovas teismo sprendimu liko nenuteisti.
Tokį savo sprendimą Vilniaus apygardos teismo (VAT) teisėjai motyvavo tuo, kad už agresiją atsakomybė tenka tik valstybės vadovams.
Kaip aiškino vienas iš trijų teisėjų kolegijos narių Andrius Cininas, minėtų asmenų nusikaltimai galimai buvo įvykdyti nesant Ženevos konvencijoje numatytų sąlygų – esą nebuvo nei karinės padėties, nei ginkluoto konflikto, nei okupacijos.
VAT nutartyje taip pat nurodoma, kad teisiami omonininkai nebuvo siejami nei su 1991 metų sausio 13-osios įvykiais, nei su tų pačių metų liepą vykusiomis žudynėmis Medininkuose.
Be to, A.Cininas užsiminė, kad prokurorams teismas siuntė signalus, kaip galėtų būti kvalifikuojami kaltinimai buvusiems omonininkams, bet į šias užuominas nebuvo sureaguota.
Tokia ilgai tirtos atgarsį sukėlusios bylos atomazga pribloškė politikus ir sukėlė įtarimų dėl galimo sąmokslo.
Sprendimą pavadino įžūliu
„Aš tai vertinu kaip ne Lietuvos teismo sprendimą.
Manau, kad dėl tokios bylos baigties nemaža dalis kaltės tenka Generalinei prokuratūrai arba susitarimui tarp teismo ir prokuratūros“, – „Lietuvos rytui“ vakar pareiškė buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovas Vytautas Landsbergis. Jis šalies teisėsaugą pavadino iškastruota.
Dešiniųjų patriarcho nuomone, teismas tiesiog nusiplovė rankas: „Teisėjas nurodė, kad jis nekaltas dėl tokio skandalingo sprendimo, o esą kaltas valstybės kaltintojas – Generalinė prokuratūra, kuri neteisingai išdėstė aplinkybes ir suformulavo kaltinimus.
O teismas užėmė poziciją, kad nieko negali pakeisti, ir plaukia pasroviui, nusiplauna rankas. Aš abejoju, ar tokia laikysena teisinga, ar tikrai teismas negalėjo grąžinti bylos prokurorams, reikalaudamas patikslinti tokias aplinkybes, kaip tuometį Lietuvos apibūdinimą, kuriuo dabar grindžiamas sprendimas panaikinti kaltinimus.
Taip išeina, kad tuo metu Lietuvoje nebuvo nei okupacijos, nei ginkluoto konflikto. Tai – labai įžūlus absurdas.“
Padarė paslaugą Rusijai
Paklaustas, ką mano apie prokurorų pasirinktą taktiką omonininkų nusikaltimams taikyti Ženevos konvenciją, V.Landsbergis ironizavo: „Aš manau, kad jų taktika buvo teisinga – gauti tokį sprendimą, koks yra dabar.
Bet kodėl teismas sutiko su šia taktika, negaliu suprasti. Taip pat kyla klausimas, kodėl prokurorai nepataisė savo klaidos, į kurią teismas jiems baksnojo pirštu, ir kodėl teismas su tuo sutiko?“
Atsakydamas į šiuos savo paties klausimus politikas svarstė, kad ir vieniems, ir kitiems tokia pozicija buvo patogi: „Bet tokia pozicija yra patogi ir ano meto agresoriui, ir dabartinei Rusijai, kuri atsisako bet kokios atsakomybės už karo nusikaltimus Lietuvoje ir prieš Lietuvą.
Prokurorai ir teisėjai padarė didelę paslaugą dabartinės Rusijos valdžiai. Kodėl mūsų pareigūnai taip elgiasi? Man kyla abejonių, ar tai tikrai mūsų pareigūnai. Galbūt juos pačius reikia teisti?“
Išteisinimas – didelė klaida
Teismo sprendimas šokiravo ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Artūrą Paulauską, 1990–1995 metais ėjusi šalies generalinio prokuroro pareigas.
„Dėl omonininkų veiksmų buvo pradėta daug tyrimų. Buvo žinoma, kad jie žalojo mūsų pareigūnus, juos žemino, suiminėjo, degino postus ir kovojo prieš mūsų nepriklausomybę. Todėl dabar sakyti, kad jie yra nekalti, – didžiulė teisinė ir moralinė klaida“, – niršo politikas.
Anot A.Paulausko, absurdiški ir teismo argumentai, kad tuo metu, kai buvo daromi šie nusikaltimai, nebuvo karinio konflikto ar okupacijos: „Juk buvo ir svetima kariuomenė, kuri darė, ką norėjo. Mes dirbome okupacijos sąlygomis, beveik nekontroliavome sienų. Kiek buvo sužeistų žmonių! Neįsivaizduoju, kaip galima tai paneigti.“
Parlamentaras sutiko, kad galbūt buvusių smogikų veiksmams įvertinti negali būti taikoma tarptautinė praktika, bet kartu stebėjosi, kodėl teisėjų užuominos nepasiekė prokuratūros vadovybės ausų: „Juk tai rezonansinė, mums ypač jautri byla.
Kodėl kaltinimai nebuvo pakeisti taip, kad bylą būtų galima baigti ne taip gėdingai? Šiandien procesas tai leidžia, keista, kad tokia galimybe nebuvo pasinaudota.“
Politikas irgi neabejojo, jog toks teismo sprendimas pradžiugins Maskvą, nes dabar tarsi paskelbta, kad nebuvo nei okupacijos, nei karinių konfliktų, o vykusi kova buvo teisėta.
Lauks paaiškinimų
Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas teismo sprendimą vadino gana keistu, tačiau pabrėžė, kad socialdemokratai, skirtingai nei kitų partijų atstovai, stengiasi nevertinti teismų sprendimų ar kištis į teisėsaugos darbą.
„Teismai yra nepriklausomi ir jų sprendimas yra toks, koks yra. Tai rezonansinė byla, ir tikiuosi, kad teismas visuomenei paaiškins savo sprendimą ir išsklaidys abejones“, – kalbėjo G.Kirkilas.
Gali būti skundžiama
Vakarykštis teismo sprendimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui. Ar prokurorai pasinaudos šia teise, prokuratūros atstovai vakar dar negalėjo atsakyti.
Valstybės kaltinimus šioje byloje palaikęs Vilniaus apygardos prokuroras Alvydas Valentukevičius teismo posėdyje nedalyvavo, o Generalinės prokuratūros vadovybė išteisinamojo nuosprendžio nekomentavo.
Valstybės kaltintojai beveik pusantrų metų vykusiame teismo procese nedalyvavusiems B.Makutynovičiui ir V.Razvodovui siūlė skirti 12 metų laisvės atėmimo bausmę.
Daug kaltinimų
* Buvę OMON vadai kaltinami nuo 1991 metų sausio iki rugpjūčio organizavę ir vykdę bauginimo ir teroro priemones prieš neseniai nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos pareigūnus.
* Švenčionių rajone 1957 metais gimęs B.Makutynovičius 1991 metais rėmė Maskvos agresiją prieš Lietuvą, represines struktūras jėga nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, dideliu mastu ir sistemingai užpuldinėti valstybines įstaigas.
* Bylos duomenimis, 1991 metų kovą omonininkai užpuolė tuometį Krašto apsaugos departamento vadovą A.Butkevičių ir V.Jezerską.
* 1991 metais Lavoriškių poste buvo užpulti tarnybines pareigas einantys Lietuvos pareigūnai. Automatais ginkluoti omonininkai šaudė iš automato į muitinės patalpas, stumdė automato buožėmis muitininkus.
* Omonininkai taip pat užpuldavo policininkus, iš jų atimdavo tarnybinius ginklus, asmeninius daiktus, neteisėtai sulaikydavo ir pristatydavo į užgrobtą tuometės Lietuvos policijos akademijos pastatą.
* Byloje atskleista 16 Lietuvos pasienio postų užpuolimo, ginklų grobimo, žmonių sužalojimo bei apšaudymo epizodų, o nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais pripažinti 39 asmenys.
* Bet valstybės paskirta už akių teisto B.Makutynovičiaus gynėja J.Kleinauskienė po vakarykščio teismo sprendimo pareiškė mananti, kad ginamojo, kurio ji nėra mačiusi, veiksmai turėjo būti vertinami ne kaip karo, o kaip kriminaliniai nusikaltimai. (LR, BNS)
