Kauno apygardos teismo teisėja, Seimo narė, nuo teisėsaugos pasislėpusi įtariamoji, kurią leista suimti, o dabar – sveikatą praradusių amerikiečių pensininkų slaugytoja, gyvenanti uždarą gyvenimą ir bijanti net krepštelėjimo už durų.
Taip per kelerius metus pasikeitė netikros pedofilijos skandalo kūrėjos gyvenimas.
„Ji gyvena šiauriniame Čikagos priemiestyje, jos sūnus ten pat lanko mokyklą, o ji pati neseniai įsidarbino – slaugo senelius“, – „Lietuvos rytui“ teigė Čikagoje gyvenantys ir garsiosios bėglės „karjeros“ posūkius įdėmiai stebintys lietuviai.
Būtent naujausias N.Venckienės gyvenimo vingis – nelegali senukų priežiūra – labiausiai ir nustebino už Atlanto gyvenančius tautiečius: „Nesmerkiame nė vieno darbo, bet labai keista, kai teisės mokslus baigusi moteris, buvusi teisėja ir Seimo narė, gyvena nelegaliai JAV ir dirba darbą, kurio šios šalies piliečiai vengia.“
Globoja aktyvi gerbėja
Pasak „Lietuvos ryto“ pašnekovų, į JAV su nepilnamečiu sūnumi atvykusią N.Venckienę globoti iškart ėmėsi vietos žurnalistė Ligija Tautkuvienė ir advokatė Regina Narušienė.
Abi jos, ypač L.Tautkuvienė, yra arši N.Venckienės gerbėja. Ji Čikagoje surengė ne vieną „violetinį“ piketą, buvo prezidentės Dalios Grybauskaitės, kai ji 2012 metų gegužę viešėjo Čikagoje, puolimo akcijos sumanytoja.
Tąkart, praėjus vos porai dienų po Laimutės Stankūnaitės dukters išvadavimo iš laikinosios globėjos namų Garliavoje, iš Lemonto lietuvių namų važiavęs D.Grybauskaitės kortežas buvo apsuptas agresyviai nusiteikusių dviem žmogžudystėmis įtariamo Drąsiaus Kedžio ir jo sesers gerbėjų.
Jie prezidentę vadino pedofilų užtarėja, rėkė, švilpė, griuvo po automobilių ratais.
Reikalavo atleisti antstolę
Interneto portalo „Bičiulystė“ vyriausioji redaktorė L.Tautkuvienė šlovina N.Venckienę.
Jos straipsniuose Garliavos pedofilijos istorijos kūrėja vadinama didžia moterimi, antrojo Sąjūdžio pradininke ir lyginama su kunigaikštiene Gražina ir Emilija Pliateryte.
L.Tautkuvienė nevengė ir spaudimo Lietuvos politikams.
Ji savo vardu rašė tuometei Seimo pirmininkei Irenai Degutienei, Seimo nariams Valentinui Mazuroniui, Rimantui Dagiui ir reikalavo, kad jie išpildytų rinkėjų valią – paklaustų mergaitės, su kuo ji nori gyventi, pakviestų ekspertus iš užsienio tirti vadinamosios pedofilijos bylos ir pareikalautų, kad Antstolių rūmai atleistų antstolę Sonatą Vaicekauskienę iš pareigų, nes „ši pareigūnė neatitinka demokratinės valstybės vykdomosios valdžios pareigūno įvaizdžio – tai ne žmogus, bet žmoguje tupintis sužvėrėjimas“.
Planą sukurpė Garliavoje
2012 metų rugpjūčio 18 dieną L.Tautkuvienė kartu su tuomečiu Seimo nariu Sauliumi Stoma lankėsi pas N.Venckienę Garliavoje.
Tuomet apklausų vengusi, Ukmergės ligoninėje kojas už savo pinigus išsioperavusi N.Venckienė pasitiko gerbėją iš Čikagos kaip tikras ligonis – apsivilkusi chalatu.
Kelias valandas pabendravusi su buvusia teisėja ir jos tėvais L.Tautkuvienė iš Klonio gatvės išvyko su N.Venckienės knygų „Drąsiaus viltis – išgelbėti mergaitę“ glėbiu rankose.
Įtariama, kad būtent tada ir buvo sukurptas N.Venckienės pabėgimo iš Lietuvos planas – jei į Seimą susiruošusi buvusi teisėja nesuras kito būdo, kaip išvengti apklausų ir gresiančio teismo, išskris į JAV, kur ja pasirūpins L.Tautkuvienė ir kiti gerbėjai.
Gerbėjų būrys ištirpo
„Lietuvos ryto“ pašnekovų teigimu, N.Venckienei su sūnumi atvykus gyventi į Čikagą, joje dar gyvavo nemažas būrys L.Tautkuvienės suburtų jos šalininkų, kurie mielai aukojo nuo tariamo pedofilų klano pasprukusiai parlamentarei.
Dabar šis būrys gerokai aptirpęs, nes nemažai žmonių suprato buvę apgauti N.Venckienės. Tad ištuštėjus banko sąskaitai ir aukojamoms lėšoms bėglė buvo priversta ieškotis darbo.
Dėl prieglobsčio nesikreipė
Lietuvoje ne kartą buvo pasklidę gandų, kad N.Venckienė paprašė politinio prieglobsčio, kad išsiskyrusi su Garliavoje likusiu sutuoktiniu Aidu Venckumi Amerikoje susirado naują meilę – JAV pilietį ir ištekėjusi už jo tapo šios šalies piliete, todėl JAV teisėsaugininkai jos Lietuvai negrąžins.
„Lietuvos ryto“ pašnekovų teigimu, tokie gandai yra nepagrįsti ir skleidžiami tų pačių Čikagos lietuvių, kurie vis dar tiki buvusios teisėjos nekaltumu.
„Jei ji būtų kreipusis politinio prieglobsčio, būtų buvusi sulaikyta iki procedūros pabaigos, o apie tai būtų informuotos Lietuvos teisėsaugos institucijos, kurios yra paskelbusios jos paiešką.
Vedybos gauti JAV pilietybės taip pat nepadėtų – pilietybė taip lengvai nedalijama, ypač ieškomiems asmenims“, – aiškino Čikagos lietuviai.
Bėglė vengia viešumo
Kad N.Venckienė JAV niekur nesikreipė, pašnekovų teigimu, įrodo ir tai, jog nuo atvykimo į Čikagą dienos ji itin vengia viešumo.
Bėglė, gatvėje vairuojanti baltą „Jeep“ automobilį ir apsipirkinėjanti Čikagos šiauriniame rajone esančioje parduotuvėje, buvo pastebėta vos kelis kartus.
„Kartą kaimynė bandė ją užkalbinti parduotuvėje, bet N.Venckienė bendrauti nepanoro. Buvo matyti, kad ji pasijuto labai nesmagiai“, – pasakojo viena Čikagos lietuvė.
Nei N.Venckienė, nei jos sūnus nedalyvauja ir lietuvių bendruomenės renginiuose, nelanko mišių, nors Lietuvoje vaidino tikinčią.
„Ji gyvena lyg užspeistas į kampą žvėriukas ir bendrauja tik su keliais žmonėmis, kuriais aklai pasitiki“, – sakė pašnekovai.
Reikalauja pinigų Lietuvoje
Tai, kad N.Venckienės finansinė padėtis nepavydėtina, įrodo ir jos karštligiški bandymai išsireikalauti iš valstybės pinigų, kurie jai esą priklauso už tą laiką, kai ji nesirodė Seime, bet iki apkaltos oficialiai buvo jo narė.
Šių metų sausį buvo atsisakyta išmokėti N.Venckienei Seimo nario atlyginimą už tuos metus, kai ji nesirodė savo darbo vietoje. Tada bėglė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir pareikalavo pinigų ne tik už tariamą darbą Seime.
Ji dar prisiminė dirbusi Kauno apygardos teisme.
Vieną N.Venckienės skundą dėl esą neišmokėtų visų pinigų Kauno apygardos teisme teismas priėmė ir nagrinės.
Antrasis skundas – dėl jos darbo Seime – išsiųstas pareiškėjai patikslinti, nes Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai nesuprato, ko iš jų nori per apkaltą iš parlamento išmesta bėglė.
Patikslintą skundą N.Venckienė ir jos advokatė pusseserė Sonata Žukauskienė teismui turi pateikti iki birželio 9 dienos.
N.Venckienė Vilniaus apygardos administracinio teismo prašo jai iš Kauno apygardos teismo priteisti daugiau kaip 15 tūkstančių eurų bei 5 proc. delspinigių.
Tiek, N.Venckienės nuomone, teismas jai liko skolingas, nes 2009 metais teisėjams buvo sumažinti atlyginimai ir ji sumažinta alga turėjo tenkintis iki 2012 metų liepos, kol prezidentės pasiprašė atleidžiama iš teisėjo pareigų.
Kokios sumos N.Venckienė pageidauja iš Seimo, ji savo skunde nenurodė, taip pat nepaaiškino, iš ko konkrečiai pinigų prašo, nes įtariamoji kaip atsakovą byloje nurodė iškart dvi institucijas – Seimą ir Vyriausybę.
Grąžinęs skundą N.Venckienei teismas taip pat nurodo pateikti Seimo valdybos nutarimą dėl atlyginimo mokėjimo sustabdymo ir įrodyti, kad ji šį nutarimą yra anksčiau apskundusi teismui.
N.Venckienė apskųsti nutarimą teismui galėjo per 15 dienų nuo jo priėmimo, bet, „Lietuvos ryto“ žiniomis, to nėra padariusi.
Ir viename, ir antrame skunde N.Venckienė nurodo savo senąjį adresą Garliavoje, Klonio gatvėje, nors ten ne tik negyvena, bet ir neturi jokio turto – namą ir visus statinius prieš išvykdama į JAV perrašė dabar jau buvusiam sutuoktiniui A.Venckui.
Senukų slaugymas – imigrantų darbas
* Senukų priežiūra, pasak vilnietės Eglės, yra vienas populiariausių darbų tarp nelegalių migrantų Čikagos apylinkėse.
* Pati pusmetį senukus prižiūrėjusi moteris teigė, kad tokios pagalbininkės yra samdomos įvairiam laikotarpiui – gali tik ateiti į namus kelioms valandoms per dieną arba gyvena kartu su pensininkais ir jais rūpinasi visą parą, per mėnesį gaudamos vos porą dienų poilsiui.
* Nuo to priklauso ir nelegalios slaugės atlyginimas. Dirbant visą parą jis gali būti ir 100, ir 120 dolerių per dieną, ateinant rečiau – mažiau.
* Pasak Eglės, dauguma pensininkų, kuriuos reikia prižiūrėti, yra sergantys Alzheimerio, Parkinsono ar kitomis sunkiomis ligomis, negali patys savimi pasirūpinti, todėl reikia juos apiplauti, padėti atlikti gamtinius reikalus, pagaminti valgyti, pamaitinti, sutvarkyti kambarius, paguldyti miegoti.
* „77 metų Barbara, kurią aš prižiūrėjau, daug rūpesčių nekėlė, ji kiauras dienas sėdėdavo prie interneto. Labiausiai slėgė psichologinė įtampa, kad esi uždarytas namuose ir negali niekur išeiti“, – pasakojo Eglė.
* Kitas jos globotinis – Alzheimeriu sergantis 80-metis Martinas – kėlė daugiau rūpesčių.
* „Jam buvo sunku keltis iš lovos, naktimis jį kankindavo nemiga, todėl jis naktimis rėkdavo, reikalaudavo, kad padėčiau nueiti į tualetą, atneščiau pyrago ar paskaityčiau“, – pasakojo Eglė.
