Paskui pavyko išsiaiškinti, kodėl taip yra. Ogi dėl vaizduotės stokos. Dabartiniai komunikacijos specialistai tai vaidina kreatyvu. Net disertacijas apie tai rašo. Bet tuomet niekas apie jokius kreatyvus nė girdėjęs nebuvo.
O televizinių reportažų vėlavimo priežastis – tai paaiškėjo kadaise svečiuojantis pas tuos „Švyturio“ šalies reporterius – paprasta: jie laukdavo, kol langelį atvers tiesiai prieš redakciją esantis spaudos kioskas. Tada pasiųsdavo praktikantą nupirkti laikraštį (tiesa, ne tik laikraštį, bet detalės – nesvarbu).
Tada, akimis tą laikraštį permetę, išplėšdavo – priklausomai nuo savaitės dienos – arba pirmą, arba šeštą jo puslapį. Tą puslapį ir paduodavo operatoriui: girdi, nufilmuok, čia viskas parašyta.
Dabar yra kitaip. Dabar bet kurios TV laidos informacija – jei ji vakare tokia pat, kokią jau paskleidė pagrindiniai šalies interneto portalai – bus atvėsusi ir nebeįdomi.
Nepasiteisina net kadaise amerikiečių išrastas TV naujienų pateikimo būdas. Jie ryte nufilmuodavo 20-ties minučių reportažą ir „sukdavo“ eteryje po 2-3 minutes, kas kelias valandas informaciją papildydami „naujais“ faktais.
Dabar yra kitaip. Kuomet per trumputę lietuvišką vasarą visi veržiasi prie jūros, prie jūros dirbti veržiasi ir žurnalistai, kurie pažada mus (ir savo vadovus) informuoti net kelis kartus per dieną.
Jei suminėsiu visus, kurie ten važiuoja, o vieną praleisiu – galiu būti neobjektyvumu apkaltintas. Bet kam minėti? Jūs gi patys pamatysite.
Bet ... ar tikrai pamatysit? Ar labai jums rūpės šiltą birželio popietę įjungti TV? Kuomet tokius klausimėlius imame kelti, vėlei išlenda tai, ką mokslinčiai, neradę lietuviško atitikmens, vadina kreatyvu.
Jei kūrėjas gerai kurs, tai netgi lietuviškos saulės pertekęs (juokauju) vasarotojas prie jo kūrybinės ugnelės norės pasišildyti. Nors trumpam. Jeigu...
O dabar siūlau pažaisti. Paskaitykite šitą ir dar kitą sakinį iki galo, o paskui uždenkite ekraną ir pabandykite atspėti.
Taigi, kokias temas jums pasiūlys kreatyvūs Lietuvos žurnalistai?
Kainos. Kiek kainuoja šaltibarščiai ir automobilių stovėjimas kurorte? Ar dar liko pagalvės mokestis?
Ar daug rusų? (atsakymas: sumažėjo, nes jie nebeturi pinigų ir bijo mūsų).
Kodėl sysiojame į jūrą? (tema kasmetinė, bet reitingus didina. Atsakymo nereikia).
Ar tiesa, kad senka gintaro atsargos ir už močiūtės karolius galima gauti 3000 eurų?
Ar Nidos ungurys iš Kuršių marių, ar iš Kinijos (Vietnamo) atvežtas?
Reportažas, sąlyginiu pavadinimu „Naktis Palangoje“ (Nidoje, Šventojoje).
Ir dar – būtinai – apie per garsią muziką J.Basanavičiaus gatvėje.
Ir dar – būtinai – apie bobutes, stovinčias prie įvažiavimo į Palangą (ir būtinai apie tai, kad užsieniečiams jos panašios į pagyvenusias prostitutes).
Tai temos, kurias mes (taip taip, ir šito „opuso“ rašytojas) filmavome pernai, užpernai ir užužpernai. Galėtume dar teigti, kad televizijos jas rodys kitais, dar kitais, ir dar kitais metais.
Bet neseniai turėjau garbės kavą gerti su ponia Dalia Teišerskyte. Kalbėjom apie tai, kiek daug gerų rašytojų Lietuvoje. „Taip, – pasakė poetė, – tik va, skaitytojų nebėra“ Ar neištiks ta pati dalia ir televizijos? Ypač – vasarą.
Kad neištiktų – reikia kreatyvo.
Kai kurie savų išteklių tam kreatyvui pritrūkę griebiasi gudrybių.
Skaitau anądien vieną vis mažiau populiarų letuvišką tinklalapį ir savom akim netikiu: puikiausias rašinys įdėtas. Ir visai ne minučių stiliumi parašytas. O daug geriau. Tikrai nustebino. Kol nepamačiau, kad perspausdintas. Iš studentų laikraščio pasiskolintas.
Ir visiškai nemanykite, kad tai yra blogai. Tai yra gerai. Nes tame studentiškame rašinyje pakanka ne tik proto, jausmo, bet ir kreatyvo. T. y. kūrybos.
Jau žirgeliai pabalnoti. Redakcijos jau važiuoja į svečius – į pajūrį. Ir tai yra puiku. Nes svečio akis visuomet mato kitaip, nei saviškio (tik išbraukim iš repertuaro temas, kurios buvo pernai ir užpernai).
O šitas rašinys turi dar ir paslėptą tikslą. Tiesa, tai beveik svajonė. Tai neįgyvendinama beveik. Bet tai – kreatyvas.
Štai jis: norėčiau, kad vasarą į Vilnių ar Kauną sugužėtų pajūrio, Žemaitijos ar Suvalkijos žurnalistai, kad vasaros liūtimi jie prašniokštų abiejų sostinių gatvėmis ir pamatytų tai, ko mes – čia gyvendami – jau nebematome.
Na, o dabar paaiškinsiu – žinoma, ne visai tiksliai – kas yra kreatyvas.
Galbūt ant jūsų stalo mėtosi kokia nors popieriui susegti skirta sąvaržėlė? Jei taip, tai suskaičiuokite, kiek minties reikėjo įdėti, kad paprastas vielos gabalėlis taptų tuo, kuo yra.
