Kodėl bėgiojantis vilnietis turi daugiau laisvių ir teisių nei nebėgiojantis?
Į šį klausimą, kilusį miesto centre ir senamiestyje gyvenantiems žmonėms, niekas iš miesto valdžios atstovų taip ir neatsakė.
Pusmaratonis „We Run Vilnius“ praėjusį sekmadienį buvo gražus renginys. Bėgo keli tūkstančiai entuziastų, senamiestis pasidabino spalvingomis reklamomis.
Tačiau kodėl nebuvo palikta jokios alternatyvos išvykti iš šio renginio zonos joje gyvenantiems žmonėms?
Jie buvo aklinai uždaryti geram pusdieniui. Vadinasi, jei nebėgi su visais, sėdėk ant sofos ir nejudėk.
Teko pažeisti taisykles
Vilnietis G.V. „Sostinei“ pasakojo, kad būtent tą savaitgalį jam žūtbūt reikėjo išvažiuoti iš darbo vietos, kuri yra pačiame miesto centre – Gedimino prospekte.
Kad iš jo išsiveržtų, teko tris kartus nusižengti Kelių eismo taisyklėms – ir važiuoti prieš eismą, ir vienoje vietoje netgi riedėti kartu su bėgančiais bėgikais.
O ką daryti? Juk tarptautinio bėgimo metu nuo ankstyvo ryto iki popietės buvo ribojamas eismas. Dėl to nepatogumų patyrė ne tik gyventojai, centre įsikūrusių įstaigų darbuotojai, bet ir prekybininkai, turistai, miesto transporto keleiviai.
Prekybininkų neinformuoja
Autobusams nebuvo palikta alternatyvos privažiuoti prie „Novotel“ viešbučio. Todėl turistai su sunkiais lagaminais pėdino į ne bėgimo zoną.
Prekybos tinklo „Rimi“ atstovė Giedrė Bielskytė sakė, jog iš renginio organizatorių negavo jokios informacijos, kad bus uždraustas eismas. O juk „Rimi“ parduotuvė yra Gedimino prospekte.
Prekybininkams teko patiems domėtis, iki kada galios draudimai. G.Bielskytės žodžiais, tai jau tapo savotiška taisykle: „Miesto centre dažnai vyksta įvairūs renginiai ir aptarnaujančiam transportui sunku privažiuoti. Todėl patys domimės tų renginių tvarkaraščiu, nes tavo problemos organizatoriams niekada nerūpi.“
Prekybos tinklo „Maxima“ atstovė Renata Saulytė tvirtino, kad apie bėgimą žinojo iš anksto. Mat renginyje dalyvavo ir patys prekybininkai – jie Katedros aikštėje siekė masiškiausio makaronų valgymo rekordo.
„Žinodami apie renginį persidėliojome prekių pristatymo į parduotuves grafikus, apie tai informavome ir savo tiekėjus.
Apskritai savaitgalį, o ypač sekmadienį, į miesto centre veikiančias parduotuves prekes vežame daug rečiau, tiktai esant poreikiui arba didesnį kiekį atsivežame iš anksto“, – aiškino R.Saulytė.
Užėmė keturiolika gatvių
Senamiesčio ir centro gatvėse tarptautinis bėgimas „We Run Vilnius“ buvo surengtas ketvirtą kartą.
Bėgikai šiais metais startavo Katedros aikštėje. Toliau trasa driekėsi T.Vrublevskio, Žygimantų, Vilniaus, Jogailos, Islandijos, Liejyklos gatvėmis, Universiteto gatve.
Pasiekus Šv.Kotrynos bažnyčią, Vokiečių gatve buvo judama Rotušės aikštės link, nuo jos – Savičiaus, Bokšto, Išganytojo, Maironio gatvėmis, kol pasiekta Šv.Onos bažnyčia.
Nuo Šv.Onos bažnyčios Barboros Radvilaitės ir Šventaragio gatvėmis buvo grįžtama į Katedros aikštę, kur buvo ir finišas.
Keisti trasos neketina
„Vienas kitas nepatenkintas žmogelis pasitaikė“, – pripažino viena renginio organizatorių Milda Monstavičiūtė.
Vis dėlto ji tikino, kad šiemet nepatenkintųjų dėl eismo draudimo buvo mažiau nei ankstesniais metais.
Nors dėl nepatogumų kenčia visa miesto dalis, M.Monstavičiūtė nežadėjo, kad bėgimo trasa ateityje bus keičiama.
Ji kažkodėl turi driektis Vilniaus centru. Meras R.Šimašius, pats įveikęs 10 kilometrų distanciją, gyrė trasą – esą šiemet ji buvo puiki.
Tačiau prisiekusi bėgikė Milda K. ją kaip tik supeikė. Trasa driekėsi nelygiais senamiesčio ir centro šaligatviais, o kai kur – ir grindiniu.
„Kiekvienas bėgikas pasakys, kad tai prasčiausia kelio danga. Vargsta pėda, didėja traumų tikimybė“, – aiškino Milda K.
Ji negalėjo suprasti, kodėl šio bėgimo rengėjai renkasi būtent miesto centrą, o ne Valakampius ar Vingio parką, kur puikiausios sąlygos bėgioti niekam nekeliant nepatogumų.
Leidimus išduos lengviau
Atrodo, kad eismo draudimų senamiestyje ir centre bus dar daugiau, nes taryba ketvirtadienį pradėjo svarstyti Tvarkymo ir švaros taisyklių pakeitimus. Jais siekiama supaprastinti renginių organizavimą.
Anot pakeitimų iniciatorių, bus siūloma atsisakyti nepagrįstų draudimų, perteklinių apribojimų ir numatyti atvejus, kai renginius bus galima organizuoti išvis be leidimų.
Supaprastinti tvarką reikia dėl to, kad savivaldybė per metus suteikia daugiau kaip 900 leidimų įvairiems renginiams.
Šiemet jau gauta 460 prašymų leisti organizuoti renginius. Beje, vos ne pusė prašymų (apie 200) – dėl renginių senamiestyje. Tikėtina, kad šiemet savivaldybė sulauks daugiau nei tūkstančio leidimo prašymų.
Kauniečiai sportui skiria Ąžuolyną
Kaip yra kituose miestuose? Ar juose didžiuliai renginiai vyksta irgi centre?
Kaune kitą savaitgalį vyks Olimpinė diena. Ji bus surengta Ąžuolyne, kaip ir daug kitų sporto renginių šiame mieste. Beveik 20 tūkst. kvadratinių metrų plote bus pristatytos 25 sporto šakų aikštelės. Sporto mėgėjai galės dalyvauti olimpinės mylios, varžytis daugelyje kitų rungčių. Ir jie niekam netrukdys.
Birželio viduryje vyks Kauno maratonas. Ankstesni renginiai vyko Nemuno saloje, tik šiemet persikėlė arčiau centro. Bet senamiesčio širdyje, Rotušės aikštėje, bus skelbiamas tik bėgimo startas, o trasa drieksis Karaliaus Mindaugo prospektu, Jonavos gatve.
Maratono startas į Rotušės aikštę perkeltas siekiant pagyvinti apmirusį laikinosios sostinės senamiestį.
Klaipėdoje jau septintus metus buvo rengiamas maratonas „Vilties bėgimas“. Bėgikai nė kojos neįkėlė į uostamiesčio centrą. Maratono trasa driekėsi plačiu Taikos prospektu.
