Buvusi medikė Veronika Lipeikienė kapinėmis vadina nedidelį žemės sklypą Akmenės rajono Papilės miestelio pakraštyje, kur karo metais naciai sušaudė daugiau kaip šimtą rusų belaisvių.
Rajono žemėtvarkininkai 20 arų sklypą sunkiai prieinamoje vietovėje V.Lipeikienei įbruko mainais už jos senelių šalia turėtą žemę. Dabar joje šeimininkauja kiti, o daug metų dėl protėvių palikimo įamžinimo kovojusi moteris nuleido rankas.
Tačiau neseniai 77 metų V.Lipeikienė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą ir gerokai suglumino šios įstaigos darbuotojus.
Ši moteris pranešė, kad nori valstybei padovanoti jai prieš dešimt metų atmatuotą žemę.
„Aš daugiau nenoriu būti kapinių prižiūrėtoja. Šios naštos nenoriu užkrauti ir savo vaikams“, – atvirai rėžė dvigubą Lietuvos ir JAV pilietybę turinti ir apie išvykimą į Ameriką galvojanti vilnietė.
Ar valstybė priims šią dovaną? Sunku pasakyti.
Nacionalinė žemės tarnyba, kuriai pirmą kartą siūloma tokia dovana, neskuba džiaugtis.
Valdininkai nori įsitikinti, ar nebus įkišta katė maiše.
Nenori naštos vaikams
V.Lipeikienė troško atgauti Papilėje gyvenusio senelio Jono Kondroto žemę, tačiau sodyba, kurioje ji gimė, jau turėjo kitus šeimininkus.
Todėl buvusioje tėviškėje jai buvo grąžinti tik keturi arai. Čia moteris planavo pastatyti kryžių ir taip įamžinti senelių, kurie Papilės apylinkėse anksčiau valdė net 60 hektarų žemės, atminimą.
Bet kartu su šiuo lopinėliu, V.Lipeikienės teigimu, jai teko priglobti dar 16 arų šalia esančios svetimos žemės.
„Mano seneliui ta dauba niekada nepriklausė ir aš nenorėjau svetimos žemės. Bet žemėtvarkininkai pagrasino, kad jei neimsiu viso 20 arų sklypo, negausiu nieko. Kitaip esą jie negali atmatuoti“, – kalbėjo vilnietė, tuomet pasijutusi įkaite.
Kodėl V.Lipeikienė taip kratėsi žemėtvarkininkų jai peršamo sklypo, nesunku paaiškinti.
O kas norėtų tapti žmonių krauju permirkusios žemės savininku? Nei ten burokus sodinsi, nei vaikams paliksi“, – piktinosi rusų belaisvių sušaudymo vietos savininke tapusi vilnietė.
Domėjosi tik rusų diplomatai
V.Lipeikienei buvo ketveri, kai į atokią Papilės pakraštyje esančią senelio sodybą buvo suvaryta per šimtą rusų karo belaisvių. 1941 metų birželio 29 dieną jiems įvykdyta kraupi egzekucija.
Laikinai įkurtoje stovykloje naciai juos iš pradžių iškratydavo, o vėliau vesdavo mažesnėmis grupėmis į daubą prie dešiniojo Ventos upės kranto ir sušaudydavo.
Manoma, kad šią tragediją išprovokavo vienas iš besitraukiančių raudonarmiečių, nušovęs vokiečių karį.
Vėliau rusų belaisvių kūnai buvo perlaidoti į kitą vietą, todėl valdininkai esą nenorėjo pripažinti, kad sklypą V.Lipeikienei suformavo ant buvusių kapaviečių.
Savininkė pati apmokėjo archeologinius tyrimus: „Nebuvo kitos išeities, nes paveldosaugininkai nenorėjo pripažinti, kad čia sušaudyti 126 karo belaisviai, ir paskelbti šios vietos saugoma.“
Nors ir rasta pakankamai įrodymų apie moteriai skirtame žemės sklype vykusias žudynes, anot jos, niekam nerūpėjo įamžinti istorinės vietos.
„Šiuo sklypu kelis kartus domėjosi tik Rusijos ambasada, jos atstovai aiškino norintys tą vietą sutvarkyti“, – prisiminė V.Lipeikienė.
Bandė prisiteisti žalą
Tačiau su Maskva moteris turi kitų sąskaitų.
V.Lipeikienė su broliais nesėkmingai siekė iš Rusijos prisiteisti, kad būtų atlyginta okupacijos metais patirta žala, kai už antisovietinę agitaciją nuteista jų motina Ona Puskunigienė 25 metams buvo ištremta į Rusijos gulagus.
Patirtą žalą tremtinės vaikai buvo įvertinę 1,4 mln. litų.
Svetima žemė apkarto
Valstybei žemės sklypą padovanoti nusprendusi V.Lipeikienė įsitikinusi, kad valdininkai iš jos įžūliai pasityčiojo: „Už visą senelių turėtą žemę kaip kompensaciją gavome tik keturis arus, prie kurių neturime net jokio priėjimo. Taip pat buvusias kapines.
Ar tai ne pasityčiojimas iš ten žuvusiųjų, taip pat – ir iš gyvųjų? Ypač iš mano tremtinės mamos, kuri buvo įtarinėjama, kad kažkaip susijusi su tuo belaisvių šaudymu.
Aš manau, kad Lietuvos garbės reikalas buvo įrodyti, jog lietuviai su ta tragedija neturėjo nieko bendra ir kad vienus okupantus šaudė kiti okupantai. Bet tai įrodinėti buvau priversta viena.“
Įskaudinta vilnietė tikisi, kad galbūt dabar, gavusi iš jos dovanų sklypą, valstybė iš naujo įvertins, ką su ta žeme daryti: „Tegul dabar patys valdininkai ir suka galvą.“
Ne visos dovanos džiugina
V.Lipeikienės noras padovanoti valstybei sklypą gerokai suglumino Nacionalinės žemės tarnybos specialistus.
Šios tarnybos atstovai neskubėjo šio fakto nei patvirtinti, nei paneigti.
Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus darbuotoja Violeta Staniulienė „Lietuvos rytui“ aiškino, kad negali teikti duomenų apie gautą prašymą.
Bet valdininkė pripažino, kad su panašia situacija, kai norima dovanoti žemę valstybei, iki šiol dar neteko susidurti.
Juolab kad tik šių metų kovą pasikeitė tvarka ir prašymai dovanoti žemę teikiami Nacionalinei žemės tarnybai. Anksčiau jie keliaudavo Valstybinei mokesčių inspekcijai.
„Tik tada, kai dovanotas sklypas būdavo įregistruojamas valstybės vardu, mūsų tarnyba tapdavo jo patikėtiniu. Bet daugiau tai susiję su bešeimininkiu ar konfiskuotu turtu.
Tokio atvejo, kad valstybei atitektų šeimininkus turintis žemės sklypas, neteko nagrinėti“, – tvirtino V.Staniulienė.
Tarnybos atstovės teigimu, ne visais atvejais valstybė privalo priimti jai siūlomą daiktą: „Valstybė negali kenkti sau ir todėl turi teisę nepriimti dovanos, jeigu ji menkavertė.
Būtina įsitikinti, ar dovanojamas turtas netaps baisia našta valstybei. Todėl tikrinama, ar turtas nėra įkeistas bankui, ar nuosavybės dokumentai yra tvarkingi.“
Vilnietė nori atsikratyti žemės Papilės apylinkėse
Atsisakė ir prezidentės padėkos
* Valstybei žemės sklypą padovanoti nusprendusi V.Lipeikienė pernai atsikratė ir jai prezidentės Dalios Grybauskaitės vardu įteikto padėkos rašto už pagalbą per pirmąją rinkimų kampaniją.
* Tuomet buvusi aktyvi konservatorė V.Lipeikienė ne tik agitavo už prezidentę, bet ir rinko D.Grybauskaitės kandidatūrą remiančių rinkėjų parašus, taip pat kepė pyragus, tortus jos rinkimų štabo darbuotojams.
* Tačiau pernai garsaus advokato K.Lipeikos sutuoktinė pakeitė nuomonę apie prezidentę po jos šou apšiurusioje Vilniaus infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninėje.
* Buvusią medikę papiktino esą nepelnyti D.Grybauskaitės priekaištai tuomečiam sveikatos apsaugos ministrui V.Andriukaičiui. V.Lipeikienė taip pat stebėjosi, kad buvęs ministras net nebuvo pakviestas į ligoninę vykti kartu.
Galimas dovanotojas nėrė į krūmus
* Valstybinė mokesčių inspekcija prieš kelerius metus buvo sulaukusi vienintelio Vilniaus rajono gyventojos prašymo priimti iš jos 0,2 hektaro dydžio sklypą Rukainių seniūnijoje.
* Tačiau kai inspekcija paprašė, kad dovanotoja pateiktų papildomus žemės nuosavybės dokumentus, ji daugiau neatsiliepė. Inspekcijos atstovai mano, kad dovanotoją galbūt išgąsdino galimos išlaidos tvarkant dokumentus.
* Vilniaus rajono gyventoja neaiškino priežasčių, kodėl nori dovanoti žemės sklypą valstybei.
* „Priežastys gali būti labai įvairios – mokesčiai, amžius“, – vardijo Valstybinės mokesčių inspekcijos komunikacijos vadovas Darius Buta.
