„Mūsų pagrindinis rūpestis iškelti kūnus. Kad tai padarytume, ketiname pakelti lėktuvą į kelių metrų atstumą nuo vandens paviršiaus. Tada kriminalistams stebint narai iškels kūną ar kūnus“, – aiškino kompanijos vadybininkas Bartas Lorijnenas.
Jis aiškino, kad iškelti tik kūną ar kūnus, paliekant lėktuvą jūros dugne, nepavyktų. „Iššūkis – gylis. Be to, praėjo 12 dienų nuo nelaimės. Tiek laiko prabuvę vandenyje kūnai gali būti... (pradėję irti. – Red.). Todėl svarbu iškelti lėktuvą“, – sakė vadybininkas.
Vaizdo medžiagos, kurią pateikė „Kuršis“ ir Klaipėdos universiteto mokslininkai, nepakanka. Iš jos neaišku, ar įmanoma ir kaip geriausia iškelti lėktuvą.
Todėl pirmiausia olandai nufilmuos skenduolį ir įvertins jo būklę. Tada spręs, kaip lėktuvą kelti, ar apskritai tai įmanoma – ar jis pakankamai stiprus. „Skaičiuojame, kas atsitiks, jei mes jį pakelsime. Svarbu rasti lėktuve tinkamą kėlimo tašką. Taip pat apskaičiuoti, kiek lėktuvas svertų, įskaitant jame esantį vandenį ir vandens pasipriešinimą keliant“, – sakė B.Lorijnenas.
Komanda ketina atlikti operaciją kiek įmanoma greičiau, tačiau svarbus ir saugumas. „Kadangi lėktuve galimai yra kūnai, mažiausia, ko norime, tai prarasti lėktuvą jį keldami. Jei dar kartą paskęstų, reikėtų ieškoti kito sprendimo“, – kalbėjo įmonės atstovas.
Neramumų kelia ir tai, kad lėktuvas labai senas. „Tikimės, kad jis atlaikys. Mes žinome, kad tuo metu rusų lėktuvai buvo statomi labai tvirti. Bet jis jau kurį laiką vandenyje, tad gali būti pažeistas rūdžių. Šių aplinkybių mes nežinome“, – aiškino B.Lorijnenas.
Jei oro sąlygos leis, komanda lėktuvą povandeniniais robotais nufilmuos šį savaitgalį. Remdamiesi vaizdo duomenimis, spręs, ką daryti toliau. Pagal optimistiškiausią scenarijų galbūt jau kitą savaitę atliks ir lėktuvo kėlimo operaciją. „Mums reikėtų vienos pusantros dienos (kėlimo darbams)“, – tikino atstovas.
Lauks mažų bangų
Olandų, kurie atliks operaciją, įgula ir įranga yra pakeliui į Lietuvą. Iki šeštadienio ketinama paruošti robotą povandeniniam filmavimui ir laukti gerų oro sąlygų. „Didelę įtaką turi bangavimas. Kai bangos didelės ir trumpos, negalime leisti įrangos. Ji sveria 6,5 tonos. Vien roboto nuleidimas yra sudėtingas. Oro sąlygos dabar yra esminis klausimas“, – sakė „Mammoet Baltic“ vadovas Edvinas Ivanauskas.
Jis pabrėžė, kad pirmiausia svarbu įvertinti lėktuvo būklę. „Lėktuvas bus nuskenuotas, paaiškės, kokia jo būklė, kaip jis pasviręs dugne. Toliau bus sprendžiama, kaip jį būtų galima iškelti“, – sakė E.Ivanauskas.
Jei oro sąlygos leis, olandai naudos 3D filmavimo įrenginius ir matys dar išsamesnį vaizdą.
Po kariuomenės laivyno apžiūros Nyderlandų įmonė nuskendusio lėktuvo An-2 apžiūros darbams išsirinko Klaipėdos universiteto laivą „Mintis“. Karinių pajėgų laivus, anot E.Ivanausko, reikėtų šiek tiek pritaikyti operacijos reikmėms, o tai užtruktų.
Laivas įgulai tarnaus kaip platforma, taip pat operacijai gali prireikti ir jo įrangos. „Jie nori aukšto lygio navigacinės sistemos, nori, kad laivas būtų stabilus ir tvarkingas. Jie klausė, ar galėtų pasinaudoti ir mūsų įranga“, – aiškino Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų atviros prieigos centro Laivyno ir ekspedicijų tyrimų laboratorijos vadovas Nerijus Blažauskas.
Orų prognozė trims artimiausioms dienomis yra nepalanki, jūros bangos bus didesnės nei vieno metro. Labiausiai tikėtina, kad povandeninį filmavimą įmonė galės atlikti ne anksčiau kaip sekmadienį.
„Klaipėdos avialinijų“ lėktuvas An-2, kurį pilotavo patyrę lakūnai Adolfas Mačiulis ir Alvydas Selmistraitis, Blatijos jūroje nuskendo gegužės 16 dieną.
