Šis įsipareigojimas įtrauktas į bendrą komunikatą, kurį
ketvirtadienį Panevėžyje pasirašė Lietuvos, Latvijos ir Estijos
gynybos ministrai.
„Su ministrais sutarėme, kad visi kartu analizuosime galimybę
bendrai vystyti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą, siekiant
užtikrinti, kad Baltijos šalys turėtų pagrindinius gynybinius
pajėgumus“, – žurnalistams sakė Lietuvos krašto apsaugos
ministras Juozas Olekas.
Anot jo, taip pat sutarta stiprinti bendradarbiavimą su Lenkija,
kaip Baltijos šalių kaimyne ir strategine NATO sąjungininke,
„siekiant užtikrinti vieningą atkirtį galimoms grėsmėms“.
Pasak J.Oleko, su ministrais dar kartą patvirtintas
įsipareigojimas toliau teikti priimančios šalies paramą
NATO sąjungininkų kariams, diskutuota apie bendrą regioninio
karinio rengimo galimybę, kuri prisidėtų prie geresnių sąlygų
treniruotis sąjungininkų rotacinėms pajėgoms.
„Nusprendėme toliau stiprinti Baltijos šalių paieškos ir
gelbėjimo sistemų sąveiką, kad veiksmai ir parama nelaimių
atvejais bet kurioje iš Baltijos valstybių būtų koordinuoti ir
atliekami laiku“, – sakė jis.
Ministras priminė, kad per susitikimą įvertintas progresas
steigiant Baltijos šalyse NATO pajėgų integracinius štabus.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai taip pat sutarė
artėjančiame NATO gynybos ministrų susitikime šį birželį
siekti „NATO sutarimo dėl esamų ir papildomų atgrasymo
priemonių Baltijos regione“.
„Svarbu užtikrinti nuolatinį sąjungininkų, ypač
amerikiečių, karinių pajėgų buvimą ir išankstinį karinės
įrangos dislokavimą bei kitas NATO politikos įgyvendinimo
priemones Baltijos šalyse“, – pridūrė ministras.
Estijos gynybos ministras Svenas Mikseris tvirtino, kad šios
priemonės reikalingos turint omenyje Rusijos agresiją prieš
Ukrainą, kuri „smarkiai pakeitė“ Baltijos šalių saugumo
situaciją.
Kolega iš Latvijos Raimondas Vejonis pabrėžė, kad kartu
gynybos ir saugumo srityje dirbančioms Baltijos valstybėms svarbu
stiprinti bendradarbiavimą su Šiaurės kaimynais ir Lenkija.
„Vyko labai gera diskusija, kaip galime plėtoti mūsų bendrą
oro gynybos sistemą Baltijos valstybėse. Mūsų sprendimas tęsti
vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos pasiūlos vertinimą ir
greičiausiai kartu vykdyti pasirengimo darbus (dėl oro gynybos
sistemų vystymo) artimiausiu metu, manau, yra didelis žingsnis
pirmyn įgyvendinant mūsų ministrų pirmininkų sprendimus dėl
galimų Baltijos šalių bendrų įsigijimų, taupant pinigus ir,
aišku, vystant bendrus pajėgumus regione“, – sakė R.Vejonis.
Latvijos atstovas pabrėžė, jog itin svarbu, kad Baltijos
valstybių ministrų susitikime dalyvavo ir Ukrainos gynybos ministras
Stepanas Poltorakas, nes būtent Baltijos šalys „iš tiesų
supranta situaciją Ukrainoje ir yra pasirengusios remti Ukrainą“.
J.Olekas atkreipė dėmesį, kad Baltijos šalys amuniciją yra
bendrai pirkusios ir anksčiau, ir toks būdas palankesnis siekiant
„šiek tiek sumažinti kainą“ ir „turėti vienodą
ginkluotę“. Anot jo, bendra sistema būtų skirta apsiginti „nuo
galimo potencialaus priešo, kuris gali mums grasinti“.
Jis nedetalizavo, kokia ginkluotė galėtų būti įsigyjama ir
kada tai galėtų būti daroma, tik pabrėžė, jog kol kas kalbama
apie galimybes vystyti bendrus gynybinius oro gynybos pajėgumus.
„Jokių konkrečių datų apie įsigijimus nėra“, – sakė
jis.
Gynybos ministrų pasirašytame komunikate be kita ko
išreiškiamas nerimas „dėl Rusijos pastangų įbauginti kaimynines
šalis nuolat rengiant netikėtas karines pratybas“, taip pat
akcentuojamas „lemiamas Aljanso vaidmuo kovojant su hibridinio
pobūdžio grėsmėmis“ bei Baltijos šalių pasirengimo
„hibridinėms grėsmėms duoti jungtinį atkirtį“ svarba.
Ministrai dokumente taip pat pakartotinai pritarė sprendimui
„įsteigti nenuolatinį Baltijos šalių jungtinio štabo
elementą“, pabrėždami svarbą koordinuoti gynybos planus, dalytis
žvalgybine informacija ir įgyvendinyti kitus bendrus tikslus.
Ministrai dar kartą patvirtino Baltijos šalių pasirengimą teikti
pagalbą Ukrainai.
„Ukrainai padėsime įvairiose srityse, ką jau esame
darę: tiek apmokant Ukrainos karius, tiek pasidalijant mūsų
patirtimi transformuojant kariuomenę į atitinkančią NATO
standartus, padedant gydyti sužeistus karius ir kitose srityse, apie
kurias ne viską galime pasakoti“, – sakė J.Olekas.
