Olandai nuskendusio lėktuvo apžiūrai pasirinko laivą „Mintis“

„Mammoet“, įvertinusi galimus laivus, pasirinko Klaipėdos universiteto mokslinių tyrimų laivą „Mintis“. Nuo ryt bus pradėta montuoti įranga ir šeštadienį, jei leis oro sąlygos“, bus išplaukta į jūrą“, – BNS sakė R.Slapšys.

Kiek anksčiau Vyriausybėje krašto apsaugos ministras Juozas Olekas žurnalistams tvirtino, kad olandai pasirinko Karinių jūrų pajėgų laivą „Jotvingis“.

Valstybės įmonės „Oro navigacija“ vadovas Algimantas Raščius BNS patvirtino, kad trečiadienį ekspertai iš tiesų apžiūrėjo „Jotvingį“, tačiau išsiaiškino, kad šio laivo denyje būtų per daug sudėtinga montuoti įrangą.

„Šiuo metu deramės dėl kito, Klaipėdos universiteto laivo „Mintis“ – komanda apžiūrėjo, laivas greičiausiai tinka. Jei viskas tiks, greičiausiai persamdysime „Mintį“, – BNS sakė A.Raščius.

Su olandų įmone sutartis dėl lėktuvo skenavimo pasirašyta antradienį. A.Raščius darbų kainos nenorėjo viešinti.

Anot jo, visa nuskendusio lėktuvo apžiūrai reikalinga įranga turėtų būti pristatyta trečiadienio vakarą, pats skenavimas, jei nesutrukdys oro sąlygos, turėtų vykti šeštadienį arba sekmadienį.

Skenavimus atlikę ekspertai turėtų pasiūlyti, kaip būtų galima orlaivį iškelti.

Darbai bus finansuojami iš Vyriausybės rezervo fondo. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pirmadienį neatmetė, kad regreso tvarka padengti išlaidas gali būti reikalaujama iš orlaivio savininkų – „Klaipėdos avialinijų“. Šios vadovai esą nepageidauja iškelti orlaivio, jei to nereikės siekiant atgauti galbūt ten esančius pilotų kūnus.

Susisiekimo ministerijos orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas Bronius Merkys teigė, kad į Baltiją nukritusio lietuvių lėktuvo An-2 pilotų galimybės išsigelbėti buvo minimalios.

„Teorines turėjo, o praktines – minimalias“, – apie pilotų išsigelbėjimo galimybes kalbėjo B.Merkys, trečiadienį savo paaiškinimus pateikęs tyrimą dėl lėktuvo paieškos ir įgulos gelbėjimo atliekančiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.

Pasak eksperto, išsigelbėjimas šiuo konkrečiu atveju sudėtingas dėl lėktuvo An-2 konstrukcijos.

„Dėl paties orlaivio ypatybių – važiuoklė neįtraukiama, visuomet yra labai didelė tikimybė, kad versis, o tuomet tikimybė, kad žmonės bus sužeisti. Be to, išėjimas yra komplikuotas, tiesiog to orlaivio konstrukcija tokia, kad greičiausiai galima išeiti atidarius viršutinę kabinos dalį, bet tada neturi plausto. Evakuojantis per duris techniškai problematiška, kaip išsitraukti plaustą. Jei ore būtų, vienintelė išsigelbėjimo galimybė – parašiutas, o tokiems lėktuvams parašiutai neprivalomi“, – kalbėjo B.Merkys.

Jis taip pat pabrėžė, kad lėktuvas buvo labai profesionaliai nutupdytas ir mažai pažeistas.

„Lėktuvas nutupdytas labai kvalifikuotai, jo techniniai pažeidimai minimalūs, įvertinus tai, kad jis turi neįtraukiamą važiuoklę, kad jūra nėra lygus paviršius, taip nutupdyti ne kiekvienas pilotas galėtų“, – sakė B.Merkys.

Komitete į klausimus atsakęs Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas teigė, kad An-2 prieš skrydį buvo patikrintas, nustatyta tik saugumui įtakos neturėjusių neesminių trūkumų.

Tyrimą dėl nukritusio lėktuvo ir vykdytos gelbėjimo operacijos atliekančio komiteto posėdyje trečiadienį A.Šumskas sakė, kad Civilinės aviacijos administracijos specialistas lėktuvą patikrino gegužės 5 dieną, o gegužės 12 dieną išduotas specialus vienkartinis leidimas skrydžiui per Baltijos jūrą.

„Lėktuve buvo užfiksuoti kai kurie bendrieji neatitikimai, bet neturintys įtakos keleivių saugai – diržus salone reikėjo pakeisti, užrašus padaryti. Kadangi buvo kai kurie neatitikimai, neesminiai, tačiau juos reikia pašalinti – pakeisti diržus, padaryti užrašus, tuo atveju, kai lėktuvas ne visiškai atitinka reikalavimus, tačiau tinkamas skristi, išduodamas vienkartinis leidimas skristi“, – sakė A.Šumskas.

Jis taip pat užtikrino, kad gedimų nustatyta nebuvo.

A.Šumskas taip pat sakė, jog vienas iš pilotų tikriausiai buvo pasiėmęs individualias avarinės vietos nustatymo priemones, nes šios įrangos pas jį namuose nerasta.

„Kaip aš buvau informuotas „Klaipėdos avialinijų“ vadovybės, kad A.Selmistraitis turėjo individualius avarinės vietos nustatymo švyturius ir jis juos pasiėmė. Jis kai aktyvuojamas, siunčia signalą į palydovus, kurie siunčia atgal į centrą Norvegijoje, kur jau mato, iš kurios vietos siunčiamas signalas, ir tas centras informuoja atitinkamos šalies institucijas“, – kalbėjo Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Pasak A.Šumsko, ši įranga gali nesuveikti uždaroje patalpoje, lėktuvo viduje, tad tikėta, jog šiuo atveju taip ir galėjo nutikti.

„Ne visada suveikia esant uždaroje patalpoje, turiu omenyje, lėktuvo viduje, būnant atviroje vietoje – spinduliuojamas signalas, būnant viduje – blokuojamas, todėl neatmestinas variantas, kad būtent šiuo atveju taip ir įvyko“, – sakė A.Šumskas.

Bendrovės „Oro navigacija“ vadovas Algimantas Raščius tvirtino, kad sprendimą neskelbti lėktuvo paieškos, kai pirmą kartą iš jo negauta atsako, galėjo lemti ir tai, jog skrido patyrę pilotai. Jis pabrėžė, kad lėktuvas skrido nevaldomoje erdvėje, tad ir pilotams atsiliepti nėra privaloma.

„Skrido patyrę pilotai, tai nevaldoma oro erdvė, kur jie gali išeiti į ryšį, gali neišeiti, gal jie nusileido taip žemai, kad nesigirdi? Yra tokių atvejų. Toje oro erdvėje tai yra normalu, tokių atvejų, kai neišeina į ryšį, kai juos kvieti, kiekvieną dieną yra po du-tris. (...) Kai pilotai 40 metų skraidę, gali suprasti, kad jie būtinai nuspaus SOS signalą, jei nėra SOS signalo, galbūt kitos priežastys, gal jie nusileido taip, kad nesigirdi“, – žurnalistams sakė A.Raščius.

Klausiamas, ar vis dėlto nebuvo galima paieškos pradėti, kai pilotai neatsiliepė, o ne tik po to, kai laukiamas lėktuvas nenusileido, „Oro navigacijos“ vadovas sakė, jog „viską galima“, bet kėlė klausimą, ar tai racionalu.

„Visada viską galima. Gal truputį Seimo nariai supyko, kai pasakiau, kad galima paskui kiekvieną orlaivį, kai jis pakyla, prikabinti gelbėjimo malūnsparnį ir greitąsias iš paskos, galime ir taip daryt. Bet kitas dalykas – pas mus per parą skraido tūkstantis lėktuvų, kiekvienas turi savo šansą nukristi, tokiu atveju pakeliame visas oro pajėgas ir laukiame, kol jie nukris? Ar tai būtų gerai ir reikėtų taip daryti?“ – kalbėjo A.Raščius.

Jis taip pat tvirtino, kad pilotų pasirinkimas skristi nevaldoma oro erdve tikriausiai buvo pasirinktas ne dėl finansų.

„Laivo vadas apsisprendžia, kur skristi, kaip geriau, nes valdomoje oro erdvėje virš trijų kilometrų kiti vėjai, jo (lėktuvo) greitis nedidelis, gal tai lėmė, gal oro sąlygos. Kaina labai retai lemia skrydį“, – sakė A.Raščius.

Seimo komiteto vadovas Artūras Paulauskas po posėdžio teigė, kad parlamentarai išsakė ir siūlymus dėl oro erdvės reglamentavimo pataisų, bet smulkiau jų nedetalizavo.

„Klausimų daug – kodėl tokie patyrę pilotai nepranešė apie incidentą, aiškinamės, kokias priemones turėjo, aiškinomės, ar turėjo gelbėjimo švyturį, atrodo, neturėjo, kodėl jis neprivalomas, ar nereikėtų pataisyti norminius aktus, kad švyturio laikymas lėktuve yra privalomas“, – sakė A.Paulauskas.

Kitą posėdį tyrimą atliekantis NSGK planuoja penktadienį. Tyrimas Seimo pavedimu pradėtas dėl virš Baltijos jūros dingusio lietuvių lėktuvo An-2 paieškos ir įgulos gelbėjimo operacijos. Iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs lėktuvas An-2 dingo gegužės 16 dieną. Po trijų parų lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne. Dar po dviejų parų nustatyta, kad orlaivyje yra bent vieno piloto kūnas.