Į viską nusispjaut, nes labai reikia
Seimas prieš porą dienų,po septynerių metų stenėjimo, priėmė Azartinių lošimų įstatymo (ALĮ) pataisas. Priėmė tai priėmė – įstatymą seniai reikėjo taisyti, nes jis buvo nuo gyvenimo atsilikęs, ignoravo tokio reiškinio kaip internetas egzistavimą ir niekaip nereglamentavo lošimų, kurie vyko ir dabar vyksta tinkle.
Dabar, rinkoje veikiančių lošimo bendrovių lobistams pasistengus, jis išėjo nei šioks nei toks, bet šįkart net ne apie tai. Tiek jau to, kad buvo nusispjauta į neigiamas Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas, neigiamą Europos teisės departamento prie teisingumo ministerijos ir Seimo teisės departamento išvadą. Velnio pasiųsta net į įstatymą prikištas korupcines ir protekcionistines nuostatas kritikavusi Europos Komisija. Tiek to – baudas galiausiai juk išdalins visiems piliečiams – net ir tiems,kurie nuo kazino bėga tolyn žegnodamiesi.
Nebesinori plėstis ir apie įteisintą dar vieną interneto cenzūros galimybę. Vietinėje rinkoje įsitvirtinusiems verslininkams panorėjus ir Lošimų priežiūros tarnybai paliepus, interneto tiekėjai turės blokuoti internetinę prieigą iš bet kurio pasaulio taško. Tiek to, kad aiškinimai, jog blokuojami bus tik tie užsienio puslapiai, kurie neturės licencijos, bet turės puslapius lietuvių kalba – idiotiški. Koks gi nuošimtis internautų nemoka jei ne angliškai, tai bent rusiškai?
Cenzūra veikia tik, jei ji totali, todėl neišvengiamai bus bandoma ją plėsti. Na bet Lietuvoje dabar draudimai ir ribojimai dėl įvairių priežasčių labai madoj, tad tiek to. Kai interesai, lyg sparnai, neleidžia praeit pro duris – viskas suprantama.
Sukčiai ir mulkiai
Šįkart daina apie kitką. Apie tai, KAIP buvo prastumtos korupcinės ir visų minėtų institucijų sukritikuotos nuostatos. Apie tai, kad Seime įsitaisė kompanija sukčių ir manipuliatorių, kurie, jei tik būtų paprašyta ir kai kas pažadėta, nesunkiai įteisintų ir žmogienos valgymą. Likusieji, stebint įstatymo priiminėjimą ir diskusijas, buvo panašūs į atsitiktinius praeivius arba visiškus plevėsas.
Ar supratot,kad jus išdūrė? Po balsavimo šito pasiteiravau vieno kito Seimo nario ir paaiškinau paprastą schemą. Atsakymas nekaltai naivus šypsnis ir prisipažinimas: taip – niekas juk neskaitė...
O išdūrė paprastai. Kaip jau minėta, visos institucijos baksnojo pirštu į keistą nuostatą įstatymo projekte, kuri gauti interneto licencijas leidžia tik toms bendrovėms, kurios turi Lietuvoje ne mažiau kaip 20 „tradicinių lošimų vietų“ – tai yra lažybų punktų, kazino ar lošimo automatų salonų. De facto tai reiškia, kad gauti licenciją galės tik tos įmonės, kurios čia jau įsitvirtino. Jokie užsienio gigantai nepuls į jau užpildytą rinką, kuri jiems yra lyg dinozaurams „bambonkė“. Seimo teisės departamentas, kaip ir STT, ir kitos institucijos jau ne pirmą kartą (nuostatą bandoma prakišti jau daug metų) pasakė, kad tai nesąmonė ir konkurencijos ribojimas.
Parlamento procedūra tokia, kad Seimo teisės departamento išvada yra labai svarbi. Jei parlamento komitetai, kurie svarsto įstatymą, neatsižvelgia į ją, tenka diskutuoti ir balsuoti plenariniame posėdyje. Taigi, buvo galima laukti viešo įstatymo stūmikų paaiškinimo – kodėl ir už kiek jie grūda korupcinę nuostatą jei ne per duris, tai pro kaminą.
Bet, kadangi šis įstatymas nelabai rezonansinis, didelių reitingų nesusikrausi, kaip kad svarstant informacinius karus su Rusija ar degtinės pardavimą nuo 20 metų, viską galima patyliukais apeiti.
Susirinko, likus porai dienų iki priėmimo, Seimo biudžeto ir finansų komitetas ir nutarė „iš dalies pritarti“ departamento išvadai. Kaip pritarti? Ogi padaryti atvirkščiai nei departamentas siūlė.
Departamento išvadoje juodu ant balto parašyta: „manome, kad toks reikalavimas yra neproporcingas siekiamam tikslui (vartotojų teisių apsaugos) bei sudaro nelygias konkurencines sąlygas tarp šiuo metu tokius punktus įsteigusių subjektų ir naujų azartinių lošimų rinkos dalyvių, siekiančių pradėti teikti nuotolinių lošimo paslaugas.“
Minėta nuostata ne tik palikta – dar ir pereinamasis dviejų metų laikotarpis minėtiems 20 punktų įsteigti – panaikintas. Formaliai viskas tvarkoje – juk pakoreguota. Ir nesvarbu į kurią pusę. Niekas juk neskaito.
Kadangi stebiu visą šį, septynis metus trunkantį korupcinį detektyvą jau seniai, pastebėjau šitą gudrybę dar priėmimo išvakarėse. Ranka siekė telefono, bet nutariau palūkėti pažiūrėti – ar bent vienas iš išrinktųjų vis dėlto moka ir nori skaityti. Įsijungęs posėdžio transliaciją, su puodeliu arbatos ir santūria šypsena stebėjau cirką. Aktoriai nenuvylė – viskas buvo būtent taip, kaip ir maniau.
Pristatydamas projektą ponas Antanas Nesteckis, kuris kažkodėl priminė susijaudinusį, namų darbų nepadariusį moksleivį, Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei varant arklius ir „taupant laiką“, neskaičiusiems nei projekto nei išvadų parlamentarams nesunkiai ant ausų užkabino šį makaroną. Teisės departamento pastabos buvo? Buvo. Komitetas pritarė ir pakoregavo (nesvarbu, kad į kitą pusę) Ar galima bendru sutarimu? Galima. Valio.
Stebint diskusiją buvo akivaizdu, kad net ir bandę pasisakyti šio keisto įstatymo oponentai buvo neatlikę namų darbų. Na pamoralizavo apie prasilošimą, kurį esą paskatins realiai egzistuojančio reiškinio reglamentavimas, be rišlių argumentų pamykė apie interneto laisvę ir tiek. Įvairių institucijų išsakyti argumentai nenuskambėjo.
Žodžio paprašęs liberalas Gintaras Steponavičius ėmė kalbėti apie minėtą nuostatą, nepajėgdamas net atsiminti straipsnio numerio. Ir buvo nuramintas, kad jau pritarta „bendru sutarimu“. Prastūminėjant „bendrą sutarimą“ į manipuliaciją kolegų dėmesio, beje, neatkreipė niekas iš Biudžeto ir finansų komiteto narių, kas irgi yra gan iškalbinga ir, mano kuklia bei galbūt klaidinga nuomone, byloja, kokiu mastu užkulisiuose buvo „suderinti interesai“.
O jūs vaikai taip darykit
Pafantazuokime. Jei, pavyzdžiui, mėsos perdirbėjų lobistams prireiktų šalia kiaulienos įteisinti žmogieną – nuostatą galima prastumti maždaug šitaip. Paimamas koks nors Maisto įstatymo pakeitimo projektas, geriausiai įstrigęs kur nors po svarstymo stadijos, kai lieka tik priėmimas, į jį įkalama nuostata, kad „žmogiena gali būti vartojama maistui nedideliais kiekiais“. Visuomenė Seimo tinklalapio kertelėje pakviečiama per porą dienų pateikti pastabas bei siūlymus, kaip buvo ir ALĮ atveju.
Teisės departamentas paskys, kad pakvaišote? Na ir kas. Dieną prieš priėmimą reikia surinkti pagrindinį komitetą ir iš dalies pritarti kritikai bei išbraukti žodžius „nedideliais kiekiais“. Iš tribūnos šį reikalą pristatantis „stūmikas“, skubinant Seimo pirmininkei, sako, kad į pastabą atsižvelgta. Ar galima bendru sutarimu? Kodėl gi ne. Niekas juk neskaito.
Geriausiai priėmimui pasirinkti tokią dieną, kai darbotvarkėje daug klausimų, kuriuos svarstant galima parėkauti, pašūkauti, atkreipti į save dėmesį, pavaizduoti labai didelį patriotą arba dorovės sergėtoją. Tada visi klausimai užsitęs ir pirmininkaujantis labai norės kuo daugiau ir greičiau pabaigti viską „bendrais sutarimais“. Jei niekas nieko nepastebės, tai gal ir prezidentūrai neužklius toks nuobodus įstatymas – nebus ir veto.
Tai, žinoma, šaržas ir sutirštinimas, nes nemanau, kad žmogienos kam nors mūsuose labai prireiks. Tačiau, visiškai rimtai šnekant, galimybės panašiais būdais prakišinėti įvairias kiaulystes bei paslaugas „kam reikia“, kaip matome, yra idealios. Niekas juk neskaito.
