Kauno savivaldybės taryba antradienį vykusiame posėdyje pritarė pateiktam projektui, pagal kurį Kauno kino studiją turi būti likviduota.
Kauno vicemeras Simonas Kairys teigė, kad taip nuspręsta, nes studijos veikla yra nuostolinga, darbas joje tik imituojamas.
Tuo tarpu vienas iš viešosios įstaigos steigėjų režisierius Vytautas Balsys įsitikinęs, kad likvidacija – lengviausias kelias. Bendrai neieškant išeičių žlugdomi miesto kūrėjai.
Idėją palaikė valdžia
Viešoji įstaiga Kauno kino studija buvo įkurta 2011 metais. Jos steigėjais tapo Kauno savivaldybė, atstovaujama tuometinio vicemero Stanislovo Buškevičiaus, verslininkas Edvinas Bindokas ir režisierius Vytautas Balsys.
Tada pompastiškai buvo žadama, kad studija garsins miestą, bus stengiamasi pritraukti lėšų iš Europos Sąjungos, privačių rėmėjų, Kultūros ministerijos.
Tačiau praėjus lygiai 4 metams Kauno kino studiją miesto politikai siūlo likviduoti.
Dirbo vienas padalinys
Kauno vicemeras S.Kairys teigė, kad studijai kasmet iš miesto biudžeto buvo skiriama nemažai lėšų.
„Tačiau peržvelgus šios viešosios įstaigos darbo rezultatus matyti, kad studijos veikla nuostolinga. Darbas daugiau imituojamas, nei daromas“, – sakė S.Kairys.
Jis įsitikinęs, kad gerai veikia tik prie Kauno kino studijos įkurtas Filmų biuras. Jo darbuotojai siūlo filmavimo vietas įvairioms filmus kuriančioms tarptautinėms kompanijoms.
O teatrinė veikla, kuria užsiėmė studijos darbuotojai, politiko nuomone, visai nesiderina su Kauno kino studijos paskirtimi.
S.Kairys sakė, kad Filmų biurą galima būtų prijungti prie biudžetinės įstaigos „Romuvos“ kino teatro, o Kauno kino studiją reikėtų likviduoti. Tiesa, tam gali atsirasti kliūčių.
„Viešosios įstaigos dalininkai yra ir du privatūs asmenys. Jei jie nesutiks, kad studija būtų likviduota, teks imtis kitų veiksmų“, – sakė S.Kairys.
Jis mano, kad tada savivaldybė tiesiog nebeturėtų skirti įstaigai lėšų. Pinigų studijos steigėjai galėtų bandyti gauti dalyvaudami atskirų projektų konkursuose.
Nori kitokių sprendimų
Vienas Kauno kino studijos steigėjų režisierius V.Balsys sakė, kad girdėti kalbas apie įstaigos likvidaciją skaudu.
„Esu kūrėjas. Per tuos metus, kai veikia Kauno kino studija, sukūriau du dokumentinius filmus, scenarijų apie Antaną Mackevičių. Taip pat du spektaklius. Užmegzti įvairūs kontaktai su kūrėjais“, – darbus vardijo V.Balsys.
Tačiau, pasak jo, studijos darbuotojai skendėjo intrigose, nuolat keitėsi įstaigos vadovai. Gauti lėšų įvairiems projektams buvo stengiamasi, tačiau nepavykdavo.
„Kultūros įstaiga nėra gamybinė įstaiga. Kas nedirba šioje srityje, to nesupranta. Labai paprasta pažvelgti į skaičius ir nuspręsti, kad esame nereikalingi, nes nuostolingi“, – sakė režisierius.
Jis įsitikinęs, kad Kauno kino studijos likvidacija – lengviausias kelias. Reikėtų ieškoti lankstesnių sprendimų.
Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas docentas Rytis Zemkauskas įsitikinęs, kad geras idėjas bandyti įgyvendinti būtina.
„Geriau kažką daryti, nei nieko neveikti. Tačiau būna, kad sumanymo įgyvendinti nepavyksta. Jei taip nutinka, tai reikia sau pripažinti ir eiti toliau“, – įsitikinęs laidos „Snobo kinas“ vedėjas R.Zemkauskas.
Kasmet skirdavo šimtus tūkstančių litų
2011 metais Kauno kino studijai skirta 250 tūkst. litų (per 70 tūkst. eurų).
2012 metais – 159 tūkst. litų (46 tūkst. eurų) – daugiausia iš visų Kauno kultūros įstaigų, kurios remiamos iš miesto biudžeto.
2013 metais skirta 150 tūkst. litų (per 43 tūkst. eurų).
2014-aisiais studija gavo 155 tūkst. litų (beveik 44 tūkst. eurų).
Bene garsiausiai nuskambėjo 2012 metais sukurtas miestą pristatantis neilgas filmas „Kaunas dalinasi jausmais“. Jis sulaukė kauniečių kritikos.
