Į susitikimą su Sūduvos sostinės gyventojais atvyko Europos Sąjungos
(ES) ambasadorius Maskvoje Vygaudas Ušackas. Diskusiją moderavo
Nepriklausomybės akto signataras, buvęs ambasadorius Ukrainoje, įmonių
grupės „Arvi“ tarptautinių ryšių ir komunikacijos direktorius Algirdas
Kumža.
Tiesioginės transliacijos metu V.Ušackas atsakinėjo ir į žiūrovų, ir į
salėje sėdinčių marijampoliečių klausimus.
„Elektroniniu paštu atsiųstą Šarūno klausimą V.Ušackui būtų galima
užduoti ir diskusijos pradžioje, ir pabaigoje: „Ar sutiktumėte kelti
savo kandidatūrą į Lietuvos prezidento postą?“ – pateikė pirmąjį
žiūrovo klausimą susitikimo moderatorius A.Kumža.
Salė pritariamai suošė. Marijampoliečiai tikėjosi išgirsią atsakymą
į klausimą, kuris V.Ušackui užduodamas jau nebe pirmą kartą.
„Ne į rinkimų kampaniją juk atvykau“, – nusijuokė V.Ušackas ir
diplomatiškai išvengė konkretaus atsakymo, pasiūlydamas pradėti pokalbį
iš anksto numatyta tema apie Rusiją, Ukrainą bei Lietuvą.
Ambasadorius teigė, kad jam tenka susitikti su aukštais Rusijos
pareigūnais.
„Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas dažnai arba
atvyksta pas mane, arba aš pas jį.
Turiu pastebėti, kad per pastaruosius pusantrų metų vyksta profesionalus
ir brandus ES bei Rusijos bendravimas.
Tiesa, ne visi Rusijos gubernatoriai nori su manimi susitikti. Kartais
jie „suserga“ ar „išvažiuoja“. Lyg baimintųsi, kad jiems smegenis
plausiu“, – šyptelėjo V.Ušackas.
Į klausimą, ar sunku dirbti Rusijoje, V.Ušackas atsakė: „Prieš savaitę
daviau interviu televizijos BBC žurnalistei, ji manęs irgi to paklausė.
Ir žurnalistė, ir aš prieš kurį laiką dirbome Afganistane (V.Ušackas
2010–2013 metais buvo ES specialusis atstovas Afganistane. – Red.).
Afganistane buvo sunku. Pavojus slypėjo už kiekvieno posūkio, bet mes
turėjome bendrą tikslą dėl tarptautinio terorizmo, keliančio pavojų
pasaulio saugumui.
Rusijoje dirbti sunku, tačiau ne dėl kokių nors pavojų, aš jų
nepatyriau.
Yra aiški takoskyra – pasaulėžiūrų konfliktas: skirtingai vertiname
Ukrainą (kaip valstybę), žiniasklaidos laisvę ir pan. Sunkios yra bendro
vardiklio paieškos.
Prisimenu konflikto Ukrainoje priešaušrį. Pas mane ateidavo aukšti rusų
pareigūnai, jie jau numatė gresiančius įvykius ir prašė: „Padėkite to
išvengti.“
Mūsų ambasados virėjos broliai Ukrainoje kariavo skirtingose barikadų
pusėse. Jai tai buvo tikra tragedija.
Bandau suvokti, kodėl net 80 proc. rusų palaiko prezidentą Vladimirą
Putiną ir Krymo aneksiją.“
V.Ušackas akcentavo, kad svarbiausias tikslas – rasti politinį
sutarimą, stengtis, jog Minsko susitarimų būtų laikomasi,
Ukrainos pasieniečiai kontroliuotų sieną su Rusija.
„Vieni sako, kad karą galima atremti karu, kiti – derėtis, derėtis,
derėtis. Kokia jūsų pozicija?“ – teiravosi A.Kumža ES atstovybės
Rusijoje vadovo V.Ušacko.
„Būkime nuoširdūs – ir viena auka jau yra per daug. O Ukrainoje iki
šiol jau žuvo apie 6 tūkstančiai.
Karine galia konflikto nebaigsime. ES nuolat kartoja – reikia rasti
politinį sprendimą, kalbame apie Ukrainos valstybės pamatų sukūrimą.
Patys ukrainiečiai, įvardijantys korupciją šalyje, turi išsišluoti savo
kiemą“, – teigė V.Ušackas.
Ambasadorius priminė, nors Lietuva turi saugų skėtį (NATO. – Red.),
svarbu, kokią aplinką ji pati kuria, kiek investuoja į krašto gynybą.
„Turime būti nuoseklūs užsienio politikoje. Pirmoji šalis, kuri mus
gintų, – Lenkija. O ką mes padarėme santykiams su šia šalimi?“ –
V.Ušacko balse buvo jaučiamas priekaištas.
Ambasadoriaus nuomone, lygiai taip pat svarbūs santykiai su Rusijos
piliečiais.
„Nenuvertinkime rusų tautos, nedėkime lygybės ženklo tarp rusų tautos ir
režimo Rusijoje. Šios šalies intelektualai vis garsiau reiškia kitokią
savo nuomonę (priešingą Kremliui. – Red.)“, – pabrėžė V.Ušackas ir
priminė, kad Lietuva turi stiprinti savo informacinį imunitetą.
Jis paprieštaravo vienam konferencijos dalyviui, klausiančiam, kodėl Lietuvoje
skiepijama neapykanta Rusijai: „Lietuvoje nėra tokios neapykantos.
Manyčiau, tai tam tikra baimė, prisimenant okupacijos metus,
trėmimus.“
Susitikime buvo diskutuojama, kodėl ES neturi savo kariuomenės.
V.Ušacko teigimu, pirmiausia Europa turi stiprų partnerį NATO. Be to,
Europa po Antrojo pasaulinio karo džiaugėsi taikos dividendais ir apie
naujas grėsmes nesvarstė.
Marijampolietis gydytojas, savivaldybės tarybos narys Gediminas
Akelaitis ambasadoriaus teiravosi, ar nesvarstomas klausimas Rusijai
pasiūlyti tapti ES nare, nes V.Putino valdžia nėra amžina.
„Pirmiausia turėtume paklausti, ar pati Rusija to norėtų. ES ir Rusijos
konfrontacija egzistuoja ir bus ilgalaikė, kaip ir ekonomikos krizė
Rusijoje.
Turime suprasti, kad ne dujų vamzdžiai lemia narystę ES.
Mes siūlėme Rusijai partnerystę, buvo didelių vilčių, tačiau jos
subliūško, nes susidūrėme su nepriimtinu tos šalies elgesiu, kai buvo
pažeistas kaimyninės šalies vientisumas.
Net ir šitoje konfrontacijoje mes privalėsime bendrauti su Rusija.
Rusija, kurioje vyksta saviizoliacija, pati nenori narystės ES. Ji
tebėra svarbus tarptautinės politikos dalyvis.
Mes Rusijos nepakeisime. Mano manymu, žlugus Sovietų Sąjungai rusai
pametė savo pamatus.
Krymo aneksija, kad ir kaip būtų gaila, yra remiama rusų, jie patyrė
euforiją. Tačiau rusai buvo priblokšti, kaip karas sugriovė artimus
ryšius.
Ši tauta dabar ieško savo identiteto – ar jie su Europa, ar su Amerika,
ar su Azija. Mūsų įtaka šiam procesui turi ribas.
Su Rusija reikia elgtis ryžtingai, bet pagarbiai ir nuosekliai.“
Marijampolietis Gintaras Skamaročius V.Ušacko teiravosi, kada, jo
manymu, būtų geriausia grįžti prie klausimo apie bevizį režimą Lietuvos
ir Karaliaučiaus pasienyje.
„Aš esu už tokį režimą, tačiau dabartinėmis politinėmis sąlygomis
nemanau, kad tai įvyks greitai“, – sakė ambasadorius V.Ušackas.
Diskusijai pasisukus pastaruoju metu Lietuvos jaunimui aktualia
šauktinių tema V.Ušackas priminė, ką jau yra sakęs anksčiau: „Šauktiniai, mano nuomone, yra vienas iš geriausių Lietuvos politinės
vadovybės sprendimų dabartinėmis aplinkybėmis, atkreipęs Vakarų ir
Rusijos žiniasklaidos bei visuomenės dėmesį.
Mes nepriimame laisvės kaip duotybės ar dovanos.
Turime džiaugtis, kad jaunuoliai eina į kariuomenę. Jie sustiprės
fiziškai ir morališkai.
Mūsų sūnus (23 metų Raimundas Ušackas mokosi Maskvos M.Lomonosovo
universitete. – Red.) yra skautas, sportiškas jaunuolis, šią vasarą
norėjo tapti šauliu.
Mes labai didžiuojamės, kad jis pareiškė norą eiti į Lietuvos
kariuomenę.“
Į susitikimą su ES atstovybės Rusijoje vadovu V.Ušacku atėję
marijampoliečiai taip pat domėjosi jo požiūriu į žiniasklaidą,
Lietuvos ir Lenkijos santykius, pageidavo, kad garbus svečias į
Marijampolę atvyktų dar kartą.
