Profesorė VU TSPMI studentams pasakojo apie tai, kodėl ekonomika ir institucionalizmas negali paaiškinti šiuolaikinio pasaulio. Kalbėjo apie moralės pamatus Vakarų socialinėje tvarkoje. Valandą laiko bendravusi su klausytojais, ji savo paslaptį pasiliko sau. Kokia tai paslaptis?
Socialistinės skulptūros ir etika
Paskaitos metu profesorė pasakojo, kad etika yra pagrindas bet kokios ekonomikos: ar tai būtų socialinė ekonomika, ar kapitalistinė ekonomika – tai nesvarbu. Reikia tam tikro lygio etikos, kad ekonomika veiktų.
„Jūs turite tiltą su socialistinėmis skulptūromis (Red. pastaba – „Žaliojo tilto“). Tokia jų natūra – ranką laikyti iškėlus aukštai ir pakiliai. Visos jos atrodo būtent taip (Red. pastaba – demonstruoja). Ar jos turėtų būti nugriautos, nes tai komunizmo pabaiga, ar tai turėtų būti istorinis paveldas? Gal turėtų būti laikomos, nes skulptūros įdomu?
Ką socialistinis realizmas bando padaryti? Pakeisti vyro natūrą-prigimtį. Ką reiškia pakeisti žmonių etiką, kad jie žygiuotų taip, kaip tos statulos. Jei žmonių prigimtį pakeistum – veiktų socializmas. Tai buvo viena iš pagrindinių komunizmo programų Kinijoje ir Sovietų Sąjungoje. Knygoje teigiu, kad nemoralus neetiškas kapitalizmas negali veikti be neetiško pagrindo“, – kalbėjo profesorė D.McCloskey.
Lietuvai ateityje dar labiau seksis?
Profesorė pateikė pavyzdžius apie asmens pajamas ir pirkimo galią paprasto vidutinio asmens. Pasak jos, kiekvienas iš mūsų yra afrikietis.
„Įsivaizduokite, kad gyvenate Vilniuje už 3 dolerius per dieną. Galbūt pavalgytumėte kai kada, labai mažai rūbų arba iš viso neįsigytumėte. Tai lengva įsivaizduoti, nes ir dabar yra tam tikrų šalių, kur žmonės uždirba 3 dolerius per dieną – Afganistanas yra skurdumo pavyzdys, taip pat Čadas ar Somalis“, – teigė Ilinojaus universiteto profesorė.
Pastaruosius du tūkstančius metų, tie menami 2-3 doleriai per dieną išaugo labai smarkiai. Nuo 1800 metų augo dešimt kartų. Profesorės teigimu, tokios šalys kaip Lietuva pasinaudojo begale išradimų ir inovacijų. Lietuva pakilo ne iki 33 dolerių per dieną, kaip Brazilijos lygis, o net iki 55 dolerių arba galbūt 60 dolerių, o tai yra labai didelis pasikeitimas. Pakilo net dvidešimt kartų. Viešnia ragino nenusiminti: „Jums sekasi labai gerai. Ir ateityje dar labiau seksis“.
„Pažiūrėkite į save, mes visi esame valstiečiai, nors tarp mūsų gal ir yra mėlyno kraujo ar aukštuomenės iš Abiejų Tautų Respublikos laikų, bet tai mažuma. Visi mano protėviai, turbūt dauguma ir jūsų protėvių, buvo neapkalbėtai vargani valstiečiai. Grįžtant tūkstančius metų atgal jie irgi buvo vargani. Iki agrikultūros inovacijos pradžios. Tokioje šalyje kaip JAV – tai yra iki 135 dolerių asmeniui. Bet netgi patys vargingiausi Amerikoje yra turtingi lyginant su senąją praeitimi“, – dėstė profesorė.
Investavimas negelbėja, svarbiausia – inovacijos
Kodėl mes tapome tokie turtingi? Profesorės teigimu, tai pats svarbiausias klausimas. Jei tai suprastume, gal mums pavyktų dar labiau paskatinti ekonomikos augimą.
„Tai dabar vyksta Indijoje ir Kinijoje didele sparta. Šių šalių ekonominis augimas – 70 procentų. Jūsų pačių ekonomika tokį tempą turėjo ankstyvaisiais du tūkstantaisiais metais, bet dabar aplėtėjo, bet susigrąžinsite“, – kalbėjo pranešėja.
Profesorė teigė, kad investavimas šio augimo nepaaiškina. Investuojant į ekonomiką kuri neturi kažko daugiau – neturi jokio rezultato. Pavyzdžiui, Gana gavo milžinišką ekonominę užsienio pagalbą, tuo tarpu vadinamoji Raudonoji Kinija iš užsienio negavo nei cento. Buvo galima daryti prielaidas, kad Gana galėjo būti ekonomiškai labai stipri, bet nėra. Kinija ir dabar yra ganėtinai vargana – 20 dolerių per dieną asmeniui. Bet iš kelių dolerių greitai šoktelėjo iki esamos ribos ir tikrai ji negavo užsienio finansinės paramos. Tai kas čia atsitiko?
„Mano atsakymas – pirmiausia tai ne dėl investavimo. Jei nebūtų inovacijų, šalies kapitalas greitai išsektų. Niekas negalvotų apie naujas idėjas, telefonus, naujas apšvietimo formas. Tik dirbtų su fiksuotomis technologijomis, o tada pakankamai greitai, galbūt net per vieną kartą, būtų išleistos visos sukauptos inovacijos. Pristatytų daug kelių, biurų ir galiausiai augimas sustotų“, – pažymi garsi ekonomistė.
Pasak mokslininkės, investicijos turi privalumų, bet jei nebus inovacijų, tada augimas labai greitai sustoja. Kita klasinė teorija, kodėl taip nutiko – dėl darbininkų industrinės revoliucijos, kai bosai paimdavo verslo perteklių ir investuodavo tą perteklių. Šita teorija turi inovacijų aspektą.
Socialinė nelygybė stabdo ekonomiką
Kodėl dabar tokia didžiulė inovacijų banga? Atsakymas – politinė ir socialinė lygybė. Anksčiau žmonės priklausydavo vienai hierarchinei klasei ir ten likdavo visam gyvenimui. Buvo visiškai demotyvuoti pabandyti kažką geriau. Inovacijos nebuvo skatinamos. Tai buvo blogas žodis, nes tai reiškė keitimąsi. Tai galėjo reikšti, kad tu pakeisi nusistovėjusią tvarką, socialinę klasę.
Profesorės teigimu, dabar tai tapo svarbiausiu dalyku. Visi kalba apie inovacijas. Tai yra naujas unikalus politinis išradimas, kuris gali vykti vieną kartą per žmonijos istoriją.
„Senaisiais laikais uogų surinkėjo darbas buvo lygus vieno kitam darbui. Jie taip pat buvo lygūs, nes lengvai galėjo nužudyti, ko nemėgdavo. Galimybė mesti akmenį visiems buvo vienoda. Kaip ir aš, amerikietė atėjau apsiginklavusi ir turiu rankinėje, jei nesutiks kažkas su manimi – aš nušausiu. Tai mes darome, tai mūsų amerikiečių kultūra. Ar negerbiate mūsų kultūros?“, – juokaudama pavyzdį pateikė viešnia ir sakė, kad hierarchija užšaldo ekonomikos augimą.
Kapitalizmo centras yra investicijos, bet augimą nulemia inovacijos. Autorė tai vadina inovatizmu. Liberalizmas ir orumas yra svarbūs paprastam žmogui. „Jei nori, kad inovacijos veiktų reikia, kad jūs visi turėtumėte galios: vyrai ir moterys, baltaodžiai ir juodaodžiai, seni ir jauni. Visi turite turėti teisę ir galią kažką pakeisti. Tada jūs galėtumėte sukurti kažką. Tada mums būtų visiems geriau“, – optimistiškai kalbėjo ekonomistė.
Profesorė neišdavė paslapties
Pilna auditorija klausėsi šešis garbės daktaro laipsnius gavusios profesorės paskaitos ir greičiausiai niekas iš jų net nenutuokė, kad ekonomikos klausimus lukštena garbingo amžiaus moteris, kuri anksčiau buvo vyro kailyje.
„Ar gerai girdite? Apsimesiu roko muzikante. Laikykite dėmesį. Aš turiu kalbos sutrikimų“, – tik šie žodžiai ir užkimęs balsas galėjo užminti mįslę.
Dar 1999 metais šis žmogus buvo trisdešimt metų vedęs vyras ir turėjo du vaikus. 1995 metais jis pasikeitė lytį ir iš vyro tapo elegantiška moterimi. Tuo metu jam buvo 53 metai.
Tai buvo jos moteriškos tapatybės pripažinimas, kuris apėmė tiek chirurginį, tiek ir socialinį pasikeitimą. Po tokių pokyčių, ji ir toliau liko santuokoje su savo žmona.
