„Aptikti antkapiniai akmenys elektros pastotėje – tik ledkalnio viršūnė“, – sakė jidiš studijų profesorius Dovydas Katzas.
Tai, kad Vilniuje, Olandų gatvėje, esanti transformatorinė galimai sumūryta iš žydų antkapių, akylas vilnietis aptiko atsitiktinai. Nusprendęs patikrinti transformatorinės mūrus, vyras iš tiesų rado antkapių fragmentų su hebrajiškais užrašais. Tai papiktino Vilniaus gyventojus ir valdžią.
Tikra miesto gėda
„Toks nuo sovietmečio užsilikęs akibrokštas – gėda miestui. Paminklų niekinti nevalia. Nedelsdami kreipsimės į turto savininkus ir kalbėsimės, kaip pagarbiai grąžinti antkapių fragmentus į deramą vietą“, – apie tai sužinojęs sakė Vilniaus meras R.Šimašius.
Viena statinio dalis šiuo metu priklauso „Vilniaus šilumos tinklams“, o kita – „Lesto“.
„Srebiame sovietinę praeitį, neabejoju, kad tokių dalykų gali iškilti ir ateityje“, – konstatavo Vilniaus meras.
Profesorius D.Katzas ir Vilniaus meras yra teisūs, nes 1961 m. likvidavus Olandų žydų kapines antkapiai be jokių skrupulų buvo panaudoti M.Mažvydo nacionalinės bibliotekos laiptams ir daugeliui kitų statinių.
Atgavus nepriklausomybę buvo susirūpinta nepagarba religijai. 1993 m. išmontuoti iš antkapių padaryti laiptai į Tauro kalną. Jie buvo pakeisti cementiniais blokais.
Iš antkapių sumūryti laiptai buvo ir prie Šv.Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios, Vingio parko, Vilniaus centrinio pašto, Vokiečių gatvėje prie dabartinio Šiuolaikinio meno centro (ŠMC).
„Yra ne viena vieta, tačiau kai kurios iš jų moraline, etine ir istorine prasmėmis itin skausmingos“, – sakė D.Katzas. Jis pabrėžė, kad kai kurie objektai buvo pašalinti po ilgų prašymų, tačiau darbai atlikti ne iki galo.
Sunaikinta tik dalis
Vilniaus Žydų Gaono Istorijos tyrimų skyriaus muziejininkė Milda Jakulytė-Vasil pasakojo, kad šiuo metu statiniai su žydų antkapių paminklais yra netoli slaugos ligoninės Antakalnyje, atraminėje tvorelėje prie Lazdynų vidurinės mokyklos.
Iš antkapių sumūryti ir laiptai, vedantys į Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios pastatą, kuris yra pačiame Vilniaus centre.
Muziejininkė teigė, kad visiems statiniams akmenys paimti iš buvusių žydų kapinių Olandų gatvėje. Senosios žydų kapinės Šnipiškėse buvo pradėtos naikinti anksčiau, iš karto po karo.
„Kitas vietas reikėtų tikrinti. Atrodo, kad gali būti daugiau statinių, tačiau akivaizdžiai nematyti. Lazdynų mokykloje kai kuriuos akmenis išėmė, tačiau jų nemažai liko. Mūsų kolega užfiksavo, kad dalis tikrai nebuvo išmontuota. Gal tie, kas išmontavo, visų akmenų nepamatė? Kita vertus, raidės ir ženklai aiškiai pastebimi“, – sakė M.Jakulytė-Vasil.
Ji pripažino, kad antkapiai buvo populiari statybinė medžiaga, todėl paminklinių akmenų fragmentų galima aptikti visame Vilniuje.
„Kur tuo metu, naikinant kapines, vyko statybos, ten ir buvo panaudota“, – teigė M.Jakulytė-Vasil.
Išsamus tyrimas, kur galėtų būti tokie akmenys, atrodo, nebuvo atliktas.
„Aš nežinau, ar tai įmanoma padaryti. Tuomet reikėtų peržiūrėti nuo 1960 m. statytus namus. Kai išaiškėja faktas, reikia atitinkamai reaguoti ir nuspręsti, kaip elgtis su paminklais“, – sakė M.Jakulytė-Vasil.
Palaidota apie 70 tūkst. žydų
Kultūros paveldo registre nurodyta, kad 1829 m. Vilniaus generalgubernatoriaus potvarkiu žydų kapinėms buvo suteiktas 125 kvadratinių sieksnių (apie 2 ha) žemės plotas.
Laidoti kapinėse pradėta tik 1831 m., sutvarkius nuosavybės klausimus. Kapinės buvo plečiamos 1848 m. ir 1893 m. Iki šio laikotarpio kapinėse buvo laidojama be didesnės tvarkos. Vėliau jos buvo plečiamos ir tvarkomos.
XX a. pradžioje kapinėse atsirado giminių koplyčių, obeliskų, paminklų iš juodo poliruoto akmens. 1938 m. kapinės vėl pradėtos tvarkyti, nes tvora ir vartai buvo beveik supuvę, antkapiai apgriuvę. 1940 m. šių kapinių plotas buvo 12,5 ha. Apytikriu skaičiavimu, 1830–1939 m. Užupio žydų kapinėse buvo palaidota apie 70 tūkstančių žmonių.
Vilniaus miesto Vykdomojo komiteto Kultūros skyriui 1960 m. balandžio mėnesį buvo nurodyta sudaryti komisiją, kuri turėjo išaiškinti žymių žmonių kapus. Komisija sudarė žymių žmonių sąrašą ir pasiūlė išvardytus asmenis perlaidoti.
1961 m. spalio 27 dieną Vykdomajame komitete priimtas sprendimas dėl šių kapinių likvidavimo per dvejus metus.
Kelių statybos valdyba buvo įpareigota 1963 m. vasarą ir rudenį nuimti visus antkapius ir tuos, kurių neprireiks laidojimo kontorai, panaudoti kaip statybinę medžiagą. Tik nedaugelis kapų buvo perkelti į Sudervės žydų kapines.
Akmeniniai antkapiai buvo išgrobstyti, supjaustyti ir panaudoti įvairiems statiniams.
