STT direktorius prašomas atsakyti į klausimus, susijusius su
Vydu Gedvilu, atsisakiusiu siekti švietimo ir mokslo ministro posto.
„Tvarkiečiai“ klausia, ar STT pateikta informacija apie
V.Gedvilą gali būti pagrindas neskirti jo į šias pareigas? „Kokiu
įstatymo pagrindu vadovaudamiesi pateikėte žodinę informaciją
prezidentei, kuri buvo surinkta kriminalinės žvalgybos informacijos
rinkimo būdais, tačiau šios informacijos nebuvo jūsų pasirašytoje
pažymoje? Kodėl žodinė informacija apie V.Gedvilą, buvo pateikta
tik prezidentei, bet ne ministrui pirmininkui Algirdui
Butkevičiui?“ – norėtų sužinoti parlamentarai.
STT vadovo bus prašoma paaiškinti, kodėl V.Gedvilas galėjo eiti
Seimo pirmininko pareigas, gali eiti Seimo pirmininko pirmojo
pavaduotojo pareigas, tačiau negali būti švietimo ir mokslo
ministru?
„Ar teikdami kriminalinės žvalgybos informaciją apie V.Gedvilą
jūs ją patikrinote? Kriminalinės žvalgybos įstatymas numato, jog
ji gali būti panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius
nusižengimus. Ar, jūsų vertinimu, STT pateikta informacija apie
V.Gedvilą atitinka Kriminalinės žvalgybos įstatymo turinį ir ar
pagal ją V.Gedvilas galimai atliko drausminius ir (ar) tarnybinius
nusižengimus? Jei taip – kodėl šios informacijos negavo Seimo
pirmininkė?“ – klausia „tvarkiečiai“.
Jie teiraujasi, ar kriminalinės žvalgybos informacija apie
asmenį, kuris atitinka įstatymuose numatytus specialius
nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, gali būti pagrindas
asmenį neskirti ar atleisti iš einamų pareigų?
Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūno P.Gražulio
teigimu, galbūt reikėtų tikslinti įstatymus, numatant, kad
nepatikrinta kriminalinės žvalgybos informacija apie asmenį negali
būti teisinis pagrindas jo neskirti į pareigas? „Tvarkiečiai“
norėtų sužinoti ir tai, kokias įstatymų pataisas būtina atlikti,
kad ateityje būtų išvengta analogiškų atvejų, kai du iš aukščiausių
valstybės pareigūnų tą pačią jūsų pateiktą informaciją vertina
radikaliai priešingai.
Pataisas vertina neigiamai
Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius sako, kad neigiamai vertina
Seime svarstomas Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisas, kurios
leistų tam tikrais atvejais paviešinti kriminalinės žvalgybos
informaciją.
„Vertiname neigiamai tokias įstatymo pataisas dėl to, kad yra
daug priežasčių, viena iš pagrindinių, kad apskritai atsiranda
galimybė tiesiog tikrinamajam asmeniui sužinoti jo atžvilgiu
taikomas kriminalinės žvalgybos veiksmus, nebūtinai jam ir siekiant
netgi kažkokių tai pareigų“, – trečiadienį Seime kalbintas
žurnalistams sakė S.Urbanavičius.
Jis taip pat sakė, kad trečiadienį premjerui
A.Butkevičiui pateikta papildoma informacija apie siekusį užimti
švietimo ir mokslo ministro postą Vydą Gedvilą.
Pasak jo, STT padarė tai, atsižvelgusi į motyvuotą premjero
prašymą. „Šiandien pateikėme atsakymą. Jį gavo ministras
pirmininkas, iš Lietuvos Prezidentės negavome tokio prašymo, todėl
nepateikėme tokios informacijos“, – sakė STT vadovas.
Paklaustas, ar tai nauja informacija, S.Urbanavičius sakė, kad
tai yra ta pati informacija, tiesiog pateikta detaliau.
Ketvirtadienį Seimas ketina balsuoti dėl Kriminalinės žvalgybos
įstatymo pakeitimo projekto, kurį priėmus būtų leista paviešinti
apie žmogų surinktą kriminalinės žvalgybos informaciją jam to
pageidaujant, primena ELTA.
Už šį dokumentą po pateikimo balsavo 69 Seimo nariai, prieš
buvo 10, susilaikė 18 parlamentarų.
Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisas pateikęs „darbietis“
Vytautas Gapšys siūlo nustatyti, kad kriminalinės žvalgybos
informacija, pateikta prezidentui, Seimo pirmininkui ar ministrui
pirmininkui, neprieštaraujant asmeniui, apie kurį teikiama
informacija, turi būti išslaptinta, jei to prašo prezidentas,
ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas arba pats asmuo ir su tuo
sutinka kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas.
Šiuo metu prezidentui, Seimo pirmininkui ir ministrui
pirmininkui Kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo
pateikiama informacija apie asmenį yra įslaptinama, jos negalima
atskleisti tretiesiems asmenims.